Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje veikia paroda, skirta kunigui kankiniui Pauliui Racevičiui (1908–1941), žiauriai nužudytam pačioje Antrojo Pasaulinio karo pradžioje.
1908 m. gruodžio 15 d. Laukuvos bažnyčios maršalkos Vincento Racevičiaus ir Emilijos Vėlavičiūtės šeimoje gimė iškart du sūnūs, tėvų pavadinti pirmųjų apaštalų vardais Petru ir Pauliumi. Gal tai ir lėmė vieno iš jų – Pauliaus gyvenimo kelią.
Pauliukas nuo mažens buvo be galo jautrus, visus mylintis, judrus ir itin žingeidus, su visais gražiai sutarė ir labai mėgo krėsti įvairiausias vaikiškas išdaigas. Net ir subrendęs nenustojo pokštauti. Mokėsi gimnazijoje Rietave, baigė Kražių „Žiburio“ gimnaziją. Pats atkakliai siekė aukštojo mokslo, o vėliau visokeriopai padėjo jaunesniesiems broliams ir seserims. 1929 m. baigė Kauno Metropolijos kunigų seminariją ir tais pačiais metais įstojo į VDU Teologijos – Filosofijos fakulteto Teologijos skyrių ir baigė 1935 06 14. Dar būdamas studentas 1933 m. įšventinamas į kunigus ir skiriamas vikaru į Seredžių, kur dirbo iki 1936 m. Po to buvo paskirtas Šėtos vikaru ir valstybinės progimnazijos kapelionu. 1938 m. kovo mėn. perkeliamas į Joniškį. Gimnazijoje dėstė tikybą.
Būdamas labai gyvo, judraus, linksmo ir komunikabilaus charakterio, kunigas greitai rado kalbą su gimnazistais. Mokiniai džiaugėsi, kad toks mokytojas pasirodė gimnazijoje. Nors 1940 m. jį iš mokyklos atleido, mokiniai ir toliau su kunigu bendravo per mokinių mišias ir ateitininkų būrelyje. Jo veiklumas, pasiaukojimas, darbštumas ir ganytojiška veikla buvo nepaprastai glaudžiai susijusi su gimnazistais, ateitininkų bei religinio lavinimo būrelio nariais. Buvę gimnazistai ir nuotraukos byloja kun. Paulių buvus nedidelio ūgio, simpatišką, judrų, guvų, linksmą, vis besišypsantį, komunikabilų ir labai paprastą. „Išoriškai jis buvo visai nekunigiškas, jokio atsainumo ar pasipūtimo.“
„Melskitės, broliai, kad mano ir Jūsų auka būtų maloni Visagalinčiam Dievui Tėvui“. (Užrašas ant kunigo P. Racevičiaus Primicijų paveikslėlio) 1933 m. balandžio 17 d. Laukuvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčioje laukuviškių V. ir E. Racevičių pirmagimis laikė pirmąsias šv. Mišias. Gausiai šeimai tai buvo didelis įvykis, kaip ir visiems laukuviškiams. Ir nieks net nenutuokė, kad kun. Paulius bus paaukotas kruvinąja auka 1941 m. birželio 27 d.
Tądien jaunas, energingas, ypatingai visų mylimas ir gerbiamas kunigas buvo „parduotas už trisdešimt sidabrinių“ ir pakirstas okupanto paleistos kulkos. Raudonasis teroras sukliudė atsiskleisti Žemaitijos žemės sūnaus asmenybei, kuri savo atsidavimą Dievui, Bažnyčiai, Tautai paliudijo savo gyvybės kaina. Jo prasmingas gyvenimo kelias, gyvybė, paaukota už Idealus yra geras ir įkvepiantis pavyzdys visai Lietuvai, jos jaunimui.
Joniškio gimnazijos kapeliono kunigo Pauliaus Racevičiaus pavardė įrašyta į Bažnyčios Martirologą (kankinių sąrašą) drauge su 114 tikėjimo liudytojų iš Lietuvos, gyvybės kaina sumokėjusių už savo ištikimybę Evangelijai. Šiuo metu yra renkami įvairūs dokumentai, liudijimai, pamažėl viskas stumiasi į priekį ir viliamasi, kad joniškiečių ir kitų žmonių maldos ir pastangos padės užvesti kun. P. Racevičiaus beatifikacijos bylą.
Parodoje panaudotos Žemaičių muziejaus „Alka“ skyriaus Žemaičių vyskupystės muziejaus Vaizdo archyvo fotografijos iš albumo, kurį 1927 m. pradėjo pildyti Kauno kunigų seminarijos I kurso klierikas Paulius Racevičius. Jame per 150 portretinių, grupinių fotografijų. Parodai fotografijas ir išlikusius kun. Pauliaus daiktus paskolino jo sesuo A. Liutkevičienė, laukuviškiai Linas Racevičius ir Birutė Barakauskienė.
Paroda Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje veiks iki sausio 15 d.
Informaciją parengė Alma Būdvytienė, vyr. muziejininkė, parodos kuratorė
