Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Šv. Rapolas Kalinauskas. 40-osios paskelbimo palaimintuoju metinės

Šv. Rapolas Kalinauskas. 40-osios paskelbimo palaimintuoju metinės

Šaltinis Vatican News, 2023 11 19

 

Šv. Rapolas Kalinauskas, iš Vilniaus kilęs Basųjų karmelitų vienuolis, 1863 m. sukilimo vadas Lietuvoje, Sibiro tremtinys, 1983 m. buvo iškeltas į altorių garbę. Lapkričio 20 d. minima šv. R. Kalinausko liturginė šventė.

Beatifikacijos apeigoms Krokuvoje vadovavo buvęs šios vyskupijos ganytojas, popiežius šv. Jonas Paulius II. Reikšminga, kad R. Kalinausko šventumo garsas nuo vaikystės lydėjo ir būsimą popiežių šv. Karolį Wojtylą, 1920 m. gimusį Vadovicuose, pietinės Lenkijos mieste, kuriame ryškūs R. Kalinausko apaštalavimo ir dvasingumo pėdsakai. Jis Vadovicuose pastatė Šv. Juozapo bažnyčią, įsteigė Karmelitų vienuolyną, kuriam vadovavo, ir naują kolegiją.

Be to, garsusis sielų ganytojas R. Kalinauskas 1907 m. mirė Vadovicuose, pagal krikščionišką palaimintųjų ir šventųjų mirties sampratą – užgimė dangui. Simboliška šventojo užgimimo dangui data: lapkričio 15-oji – karmelitų šeimos skirta visiems savo vienuolijos mirusiems atminti. Ne mažiau reikšminga ir tai, kad R. Kalinauskas mirė Aušros Vartų Gailestingumo Motinos liturginės šventės lapkričio 16 d. išvakarėse.

Hagiografai iškelia reikšmingą R. Kalinausko biografijos detalę – marijinį pamaldumą, ypač į Aušros Vartų Mariją: jis visą gyvenimą su savimi turėdavęs Aušros Vartų Marijos atvaizdą, šventojo ikonografijoje karmelitų vienuolis R. Kalinauskas dažniausiai rodomas kaip besimeldžiantis į Aušros Vartų Švč. M. Mariją. Vilniuje, eidamas Sukilimo vadovo pareigas, kasdien nueidavęs pasimelsti į Aušros Vartų koplyčią, beje, esančia greta tuometinės karmelitų Šv. Teresės bažnyčios. Nors iki galo nežinoma, kur ir kada R. Kalinauskas subrandino vienuolio karmelito pašaukimą, neabejotai įtakos turėjo jo gimtojo miesto Vilniaus karmelitų dvasingumas.

Po dešimties katorgos ir tremties metų, jau galutinai apsisprendęs pašvęsti gyvenimą Karmeliui, 38 m. R. Kalinauskas 1874 m. bene paskutinį kartą lankėsi Vilniuje. Galutinai amnestuotam R. Kalinauskui, kaip daugeliui sukilimo dalyvių iš Lietuvos, neleista gyventi gimtojoje šalyje, todėl jis išvyko į Lenkiją, kur, po kelionių Europoje, apaštalavimo Austrų-Vengrų imperijos šalyse, įskaitant Ukrainą, visą likusį gyvenimą pašventė Lenkijos karmelitų vienuolijos atkūrimui.

Pal. R. Kalinausko kanonizavimas 1991 m. Romoje sutapo su Lietuvos valstybingumo atkūrimu. Lietuvą nuoširdžiai mylėjęs ir tėviškumą lietuviams jautriai paliudijęs lenkas popiežius šv. Jonas Paulius II kanonizavimo apeigose ragino džiūgauti dėl iš Lietuvos kilusio šv. R. Kalinausko meilės savo žemiškajai tėvynei. „Jo meilė buvo tokia didelė, kad dėl tėvynės ryžosi aukoti savo gyvybę“, – pažymėjo popiežius.

„Džiūgauki, šventojo gimtasis mieste su Aušros Vartų Marijos šventove! Džiūgauki, Vilniau! Džiūgauki, žemiškoji t. Rapolo Kalinausko tėvyne!“. (SAK / Vatican News)