Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Laiko pėdos Varnių vieškeliuose

Laiko pėdos Varnių vieškeliuose

Autorius Jurgita Gustytė – Ivinskienė
Šaltinis Kalvotoji Žemaitija, 2017 05 26

 

Minint Tarptautinę muziejų dieną, Žemaičių vyskupystės muziejuje Varniuose gegužės 19 dieną surengtas parodos „Blaivystės sąjūdžio ištakos“ pristatymas, kuriame dalyvavo neeiliniai muziejaus ir Varnių svečiai: Šiaulių katedros klebonas kun. Egidijus Venckus (jis yra ir Varniuose gimusio Dievo tarno kun. Ignaco Štacho beatifikacijos bylos postulatorius), Klaipėdos universiteto profesorius, teatrologas, režisierius ir aktorius Petras Bielskis, antikvariato–knygyno Kaune savininkas Vidmantas Staniulis. Nors parodos turiniui suvokti ir reikalingas tam tikras intelektualinis pasirengimas, tačiau būtent svečių dėka susitikimas dėl šios parodos tapo ir nepabostančiu renginiu, ir maloniu reginiu.

Minint Žemaičių vyskupijos 600 metų jubiliejų, atsigręžiame į prabėgusią šešerių amžių istoriją ir kaip vieną iš ryškiausių reiškinių regime jos dvasinius vadovus, kone nuolatos keliančius, primenančius ar propaguojančius blaivybės idėją, kaip oraus gyvenimo vieną iš sąlygų.
Blaivybės idėjos įvairių moralinių visuomeninių sąjūdžių formomis gimė tolimuose kraštuose. Uoliai priimtos aktyviosios katalikų visuomenės, netruko jos pasiekti buvusios Abiejų Tautų Respublikos sienas. Žemaičių vyskupijos dvasininkija domėjosi, kuo gyvena kaimyniniai regionai, apie tai žinių ypač sėmėsi iš įvairios lenkiškos spaudos. Popiežius Pijus IX 1851 metais patvirtino vokiečių kardinolo Diepenbrocho parengtus blaivybės brolijų nuostatus, kurie daugeliui kraštų tapo pavyzdiniai. Tačiau Lietuvoje civilinė Rusijos caro administracija tokių brolijų steigti neleido. Dėl to XIX amžiaus viduryje Žemaičių vyskupijoje išplitęs blaivybės judėjimas buvo labiau religinis moralinis ir dvasininkų vadovaujamas. Visų pirma buvo remiamasi šiuo evangeliniu perspėjimu: „Saugokitės, kad jūsų širdis nebūtų apsunkusi nuo svaigalų girtybės ir kasdienių rūpesčių…“ (Luk. 21. 34). Žemaičių vyskupystėje tokio religinio–moralinio judėjimo pirmeiviais tapo Šiaulių klebonas kun. Ignacas Štachas ir Šiaulėnų klebonas kun. Augustinas Kybartas. Neilgai trukus nuo kun. I.Štacho mirties (1854 m.), blaivybės brolijų veiklą jau visos vyskupijos mastu išjudino vysk. Motiejus Valančius ir jo aplinka.
Žemaičių vyskupystės muziejaus rinkinyje sukaupta nemažai blaivybei skirtų leidinių. Būtent jų, t.y. rašytinio ir sakytinio žodžio dėka, blaivybės idėjos plito tarp visų mūsų visuomenės sluoksnių.
Parodos „Blaivybės sąjūdžio ištakos“ tikslas — supažindinti su blaivybės judėjimo pirmeiviais, parodyti rašytinį paveldą, kaip blaivybės idėjų šaltinį. Visa eksponuojama medžiaga padalinta į keturias dalis. Pirmiausiai dėmesys skiriamas kun. I.Štachui. Neabejotinas blaivybės sąjūdžio pirmeivis buvo Varniuose seminarijos daktaro šeimoje gimęs kunigas Ignacas Štachas (1797-1854). Mokėsi kunigų seminarijoje, kurį laiką dirbo Varniuose mokyklos prie Katedros prepozitu (vedėju), katedros vikaru, administratoriumi (vice kustosu), konsistorijos archyvaru, kancleriu. 1843 metais I.Štachas paskirtas į Šiaulius klebonu. Čia tvarkė bažnyčią, o svarbiausia — pradėjo kviesti šiauliškius gyventi blaiviai. I.Štachas ir Šiaulėnų klebonas Augustinas Kybartas buvo du žmonės, kurie dar iki vyskupo M.Valančiaus blaivybės sąjūdžio su įkvėpimu bei pasisekimu veikė žmonių blaivybės labui. 2016 metais Vatikano leista Šiaulių vyskupijoje kunigui I.Štachui pradėti beatifikacijos bylą.
Parodoje eksponuojami kunigo I.Štacho gyvenimo dokumentai: krikšto metrikas, vyskupo Simono Giedraičio 1821 metų lapkričio 28 dienos sprendimas dėl kunigystės šventimų, raštai apie kunigo I.Štacho eitas pareigas, taip pat neseniai surasto jo tėvų kapo senosiose Varnių kapinėse vaizdas.
Kitoje temoje bandoma atskleisti blaivybės teorinės visumos raidą. Todėl čia pristatomas vienas iš svarbiausių šios temos eksponatų — prieš du šimtmečius Vilniuje 1818 metais išleistas „Veikalas apie girtuoklystę“ („Dzielo o pijanstwie“) lenkų kalba. Šios knygos autorius gerai žinomas medicinos daktaras, žemaitis iš Raseinių krašto Jokūbas Šimkevičius (1775-1818). J.Šimkevičius girtavimo daromą žalą visapusiškai analizuoja, aiškina iš to kylančias socialines, ekonomines problemas, žalą žmogaus organizmui, nervų ligas bei karštines. Šį J.Šimkevičiaus veikalą apie girtuoklystę esant XIX amžiaus viduryje kilusio blaivybės sąjūdžio pirmtaku įvardija ir autoriaus tyrinėtojas profesorius Libertas Klimka (Klimka L., „Jokūbas Šimkevičius (1775-1818) — gydytojas, visuomenininkas, filantropas“). Gali būti, kad ši profesionaliai parengta solidi knyga buvo žinoma ne tik tuo metu Lietuvoje dirbusiems daktarams, bet ir kunigams. Eksponatą parodai paskolino ilgametis muziejaus bičiulis ir partneris V.Staniulio antikvariatas–knygynas.
Be minėtos knygos, eksponuojama vertybė iš Varnių — XX amžiaus pradžios Varnių blaivybės draugijos „Trezvost“ knyga su tuomečiu draugijos narių sąrašu, taip pat vietą rado įvairių blaivybės brolijų ir draugijų įstatai (tai vysk. M.Valančiaus laikų, XX a. pradžios atkurtos katalikų blaivybės, 1935 m. Telšių vyskupijos blaivybės draugijų bei Kauno kunigų seminarijos abstinentų draugijos įstatai).
Trečioji parodos dalis supažindina žiūrovą su praktinės veiklos patirtimi. Pagrindinis akcentas čia — 1860 metų L.Ivinskio kalendorius, kuriame publikuojama Antano Baranausko „Giesmė apie girtybę“. Šalia Katalikų blaivybės draugijos leisti „Laimės“ kalendoriai bei įvairių kitų knygynų bei leidėjų leisti leidiniai. „Paroda naminės degtinės žalai pavaizduoti“ katalogas, kurio išleidimą 1938 metais finansavo tuometis Valstybės saugumo departamentas; Telšių vyskupo Justino Staugaičio pamokslas apie blaivybę (publikuotas 1927 m. „Kalėdojančioje sargyboje“), knygelė apie blaivininkų suvažiavimą 1915 metais Vilniuje bei blaivininkų veiklą Europos valstybėse nušviečiantys leidiniai.
Galiausiai eksponuojami įvairūs grožiniai kūriniai, dramos ir pjesės blaivybės tema. Iš jų svarbu paminėti vyskupo profesoriaus P.Būčio MIC knygą „Pabuskite girtieji“ (trys pamokslai apie girtybę). Kalbėti eksponatais apie blaivybę yra sunku, todėl, kad nepabostų, parodą papuošia temai pritinkanti ikonografija — pora Juzefo Perkovskio alegorinių raižinių, keli propagandiniai atvirlaiškiai su girtuoklius pašiepiančiomis karikatūromis. Pastarieji atvirlaiškių rinkėjams yra retai pasitaikantys radiniai.
Šiandien aktyviai diskutuojančius blaivybės tema kviečiame susipažinti su blaivybės idėjų Lietuvoje ištakomis. Apsilankymu muziejuje Varniuose liksite sužavėti, kadangi viduje Jūsų laukia išskirtinai atnaujintas jubiliejinis muziejaus turinys.