Ža­ga­rė­je (Jo­niš­kio ra­jo­nas) tris die­nas, ge­gu­žės 24–26 die­no­mis, mi­nė­ti Die­vo tar­nai­tės Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės ir Šv. Jo­kū­bo var­dai. Gar­sia­jai Ža­ga­rės mer­ge­lei skir­tas minėjimas pra­si­dė­jo fil­mo per­žiū­ra, ant­rą die­ną vy­ko baž­ny­ti­nės iš­kil­mės ir pa­šven­tin­tas Bar­bo­rai skir­tas kraš­tie­čio Vy­tau­to Ja­ru­čio pa­mink­las. O penk­ta­die­nį or­ga­ni­zuo­tas pi­lig­ri­mi­nis dvi­ra­čių žy­gis iki Juo­dei­kių Šv. Jo­kū­bo ke­liu, ku­ria­me da­ly­va­vo ne tik vie­tos pi­lig­ri­mai, bet ir sve­čiai iš ki­tų mies­tų.

Apie Bar­bo­rą kal­ba mo­ky­to­ja ir tau­to­dai­li­nin­kė

Iš Plun­gės ki­lu­sio ži­no­mo do­ku­men­ti­nių fil­mų au­to­riaus Jus­ti­no Lin­gio fil­me apie Bar­bo­rą Ža­ga­rie­tę glaus­tai pa­teik­ta jos pa­mal­daus gy­ve­ni­mo is­to­ri­ja, ku­rią pa­pil­do gy­vas mo­ky­to­jos Al­mos Kan­čels­kie­nės ir tau­to­dai­li­nin­kės Auš­ros Pet­raus­kie­nės pa­sa­ko­ji­mas. Jos da­li­na­si iš Ža­ga­rės mo­čiu­čių iš­girs­tais liu­di­ji­mais apie ste­buk­lin­gas mer­ge­lės ga­lias, pa­de­dant varg­šams ir li­go­niams, apie jos šven­tą kū­ną, ku­rio ne­pra­ri­jo net kraš­tą siau­bu­sių šve­dų su­kel­tas gais­ras, apie an­ge­lą, ku­rį ža­ga­rie­čiai tar­si pa­dė­ką Bar­bo­rai kas­met Kū­čių va­ka­rą iš žva­ku­čių dė­lio­ja ant Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios kal­ne­lio šlai­to.

Tau­to­dai­li­nin­kės šne­ką, kad jos ir mies­te­lė­nų ku­ria­mi an­ge­lai yra vi­sus jun­gian­čio gė­rio sim­bo­lis, tu­rin­tis są­sa­jų su pa­čia Bar­bo­ra Ža­ga­rie­te, pa­pil­do moks­lei­vės Au­gus­ti­nos Ku­čins­kai­tės vai­dy­bi­niai in­tar­pai su lėlėmis–angelais.

A. Pet­raus­kie­nė po fil­mo, ku­ris pa­ro­dy­tas tre­čia­die­nio va­ka­rą, per­žiū­ros sa­kė bu­vu­si ne­ti­kė­tai į fil­ma­vi­mą pa­kvies­ta ku­ni­go Ma­riaus Dyg­lio. Vis­kas vy­ko žie­mą, ar­tė­jant di­džio­sioms me­tų šven­tėms. Re­ži­sie­riaus Jus­ti­no Lin­gio fil­muo­ja­ma tau­to­dai­li­nin­kė su­pra­to tu­rin­ti per ma­žai ži­nių, kad ga­lė­tų kal­bė­ti apie Bar­bo­rą Ža­ga­rie­tę, tad ji te­le­fo­no skam­bu­čiu „pa­ga­vo“ iš mo­kyk­los grįž­tan­čią pe­da­go­gę A. Kan­čels­kie­nę, ve­du­sią ne vie­ną eks­kur­si­ją, ku­ri fil­me pa­tei­kė ge­ro­kai dau­giau in­for­ma­ci­jos.

Kle­bo­nas Ma­rius Dyg­lys pa­sa­ko­jo, kad fil­mas apie Bar­bo­rą Ža­ga­rie­tę yra cik­lo „Mo­te­rys vy­rų še­šė­ly­je“ da­lis. Jis jau bu­vo pa­ro­dy­tas per vie­ną te­le­vi­zi­jos ka­na­lą, ap­ke­lia­vo daug mies­tų, bend­ruo­me­nių ir pa­ga­liau pa­sie­kė Ža­ga­rę.

Kraš­tie­čio su­kur­tas pa­mink­las

Bar­bo­rai Ža­ga­rie­tei sa­vo „duok­lę“ ati­da­vė ir iš čia ki­lęs me­ni­nin­kas Vy­tau­tas Ja­ru­tis, pa­gal ku­rio pro­jek­tą mo­ki­niai su­kū­rė me­ta­lo pa­mink­lą su sak­ra­li­nių ver­ty­bių, gy­vy­bės, švie­sos, svei­ka­tos, dan­gaus pa­siun­ti­nio, am­ži­ny­bės sim­bo­liais: kry­žiu­mi, ro­že, ba­lan­džiu, ak­me­niu.

Jis pa­sta­ty­tas Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios šven­to­riu­je, kur ket­vir­ta­die­nį bu­vo pa­šven­tin­tas Šiau­lių vys­ku­po Eu­ge­ni­jaus Bar­tu­lio. Ku­ni­gas M. Dyg­lys per­skai­tė ren­gi­ny­je da­ly­va­vu­sio, bet dėl li­gos sun­kiai kal­ban­čio me­ni­nin­ko Vy­tau­to Ja­ru­čio laiš­ką, ku­ria­me jis pa­sa­ko­ja apie ne­ti­kė­tą su Bar­bo­ra Ža­ga­rie­te su­si­ju­sį sap­ną, apie tai, kaip bū­da­mas dve­jų me­tų Ža­ga­rė­je vos ne­nus­ken­do ir lyg per ste­buk­lą bu­vo iš­gel­bė­tas, kaip po­ka­rio me­tais miš­ke pa­si­kly­dę vos ne­pa­te­ko gink­luo­tiems NKVD na­riams, bet tar­si kaž­kie­no ran­kos bu­vo iš­ves­ti tei­sin­gu ke­liu.

Nu­ka­lė pa­mink­lą su mo­ki­niais

Šiais me­tais Vy­tau­tas Ja­ru­tis pri­si­mi­nė Bar­bo­rą. Ža­ga­rė­je gi­męs me­ni­nės kal­vys­tės Lie­tu­vo­je pra­di­nin­kas ma­no, kad ne be Aukš­čiau­sio­jo pa­gal­bos jam se­kė­si, nors pa­ty­rė vie­ną šir­dies ir dvi pik­ty­bi­nių aug­lių ope­ra­ci­jas. Vi­sos žaiz­dos gi­jo ste­bė­ti­nai grei­tai ir leng­vai, o ir kaž­ko­kia nuo­jau­ta lei­do su­skub­ti pas me­di­kus, li­gų neuž­lei­džiant.

Pa­kal­bė­jęs su Ža­ga­rės gim­na­zi­jos mo­ky­to­ja Al­ma Kan­čels­kie­ne me­ni­nin­kas nu­ta­rė skir­ti sa­vo dar­bą Bar­bo­rai Ža­ga­rie­tei. Ka­dan­gi jis gar­baus am­žiaus, skulp­tū­rą ga­mi­nant tal­ki­no mo­ki­niai. V. Ja­ru­čiui, kal­viui Juo­zui Ka­va­liaus­kui bei Al­mai ir Vir­gi­li­jui Kan­čels­kiams už ini­cia­ty­vą ir jos įgy­ven­di­ni­mą vys­ku­pas E. Bar­tu­lis įtei­kė pa­dė­kos raš­tus.

Sa­vo ruož­tu, mo­ky­to­ja A. Kan­čels­kie­nė pa­dė­kos žo­dį ta­rė ak­me­nį po­sta­men­tui da­vu­siam ža­ga­rie­čiui Al­vy­dui Ma­li­naus­kui, už­ra­šus iš­ka­lu­siam kal­ne­liš­kiui Jo­nui Srū­giui, skulp­tū­rą be­to­nuo­jant lai­ko ne­gai­lė­ju­siam Ed­mun­dui Vai­čiu­liui.

Ža­ga­rie­čiai me­no dar­bui su­kur­ti ir pa­sta­ty­ti suau­ko­jo 939 eu­rus.

Ku­ni­gas Ma­rius Dyg­lys pa­dė­ko­jo Ža­ga­rės bend­ruo­me­nės „Vei­dė“ va­do­vei Dia­nai Si­čio­vie­nei, ku­ri su­rin­ko iš ža­ga­rie­čių gė­lių so­di­nu­kų ir or­ga­ni­za­vo an­ge­lo ant kal­ve­lės šlai­to prie baž­ny­čios so­di­ni­mo ak­ci­ją. Vė­liau vi­si Bar­bo­ros Ža­ga­rie­tės šven­tės da­ly­viai ap­lan­kė jos krip­tą ir kle­bo­no bu­vo pa­kvies­ti pi­lig­ri­mų vai­šėms, kur ko­šę ir ar­ba­tą vi­rė Po­vi­las Mi­ka­la­jū­nas.

O penk­ta­die­nį po­piet or­ga­ni­zuo­tas dvi­ra­čių žy­gis Šv. Jo­kū­bo ke­liu nuo Se­no­sios Ža­ga­rės baž­ny­čios iki Juo­dei­kių Vy­tau­to Di­džio­jo pa­mink­lo.