2008 m. lapkričio 26 dieną Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijoje lankėsi VPU katalikų tikybos katedros ir ŠU profesorė Aldona Vasiliauskienė.
Dr. Aldonos Vasiliauskienės tyrinėjamos temos:
1. ,,II-ojo Lietuvos Statuto nuorašai” (iš šios temos apginta disertacija ir 2004 m. išleista knyga ukrainiečių kalba Lvovo Nacionaliniame Ivano Franko universitete).
2. Lietuvių katalikiškas intelektualinis sąjūdis ir jį vienijanti pagrindinė institucija – Lietuvių Katalikų Mokslų Akademija.3.Lietuvių, ukrainiečių istoriniai, kultūriniai ryšiai, šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas.
Dr. Aldonai Vasiliauskienei įteikti net du Šventojo Tėvo Benedikto XVI –ojo palaiminimo raštai (už nuopelnus Lietuvai ir Ukrainai), ji apdovanota gausybe padėkos raštų, apie 50 garbės raštų Lietuvoje ir Ukrainoje, įvairiais medaliais. Ukrainiečiai mokslininkę už istorinius tyrinėjimus apdovanojo Aukso žvaigžde ir kunigaikštienės Olgos 3- ojo laipsnio ordinu (šis ordinas profesorei labai brangus, nes kunigaikštienė Olga pradėjo krikštyti Kijevo Rusią. Tai – kaip dr. Aldonos Vasiliauskienės katalikiškos veiklos įvertinimas). Garsi istorikė išrinkta Lietuvos Katalikių moterų sąjungos garbės nare, pažymėjimas įteiktas lapkričio 8 dieną Šiaulių katalikių moterų Sąjungos 80-mečio minėjime.
Istorijos mokslų daktarė Aldona Vasiliauskienė paaiškino 8, 11, 12 klasių mokiniams apie beatifikacijos bylas. Lietuva turi šventąjį Kazimierą ir palaimintąjį Jurgį Matulaitį. Iki 2008 metų Lietuva pradėjo beatifikacijos bylas 8 asmenims (4 moterims ir 4 dvasininkams). Viena iš jų – Barbora Žagarietė – Umestauskaitė.
Lektorė plačiai apžvelgė Barboros Žagarietės gyvenimo kelią, laikotarpį, kuriuo ji gyveno, unikalų jos atminimo saugojimą ir garbinimą. Profesorė pasakojo: ,, 17 a. pabaigoje 1604 metais į Vilnių atvežama bulė, kad Karalaitis Kazimieras paskelbiamas šventuoju. Bulės pasirodymas, spektakliai, liudijantys Kazimiero kelią į šventumą, skatina katalikišką judėjimą. 1608 m. Šiluvoje pasirodė Mergelė Marija. Tai pirmas apsireiškimas Europoje. (Šiemet minėjome šv. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų jubiliejų). 1628 m. Žagarėje turtingų žemvaldžių Umestauskų šeimoje gimė Barbora. (Ją lietuviai laiko šventąja). Šeima – labai religinga. Mergaitę paveikė mamos gerumas: Ji lankydavo sergančius valstiečius, baudžiauninkus. Barborą vaikystėje ištiko baisi nelaimė: mirė motina. Pamotė jos labai nekentė. Barbora norėjo būti vienuole, bet tam nebuvo lemta išsipildyti.
1655 m. Prasidėjo antrasis karas su švedais. Užpuolikai ieškojo brangenybių kriptose, kapuose, kur buvo palaidoti turtingieji. Išdraskė karstus, viską išvartė, po to sumetė į krūvas ir uždegė.
Po 7 metų žmonės tvarkė kapavietes, laidojo rastus palaikus. Visų nuostabai rado laiko nepaliestą Barboros kūną. Tada liaudis Barborą pradėjo laikyti šventąja. (Unikalu, kad ji iki šiol yra tebegarbinama). Tada Barboros kūnas buvo patalpintas į stiklinį karstą ir padėtas Žagarės bažnyčios rūsyje. Drabužiai pelijo, o kūnas išliko. Po 1853 – 1864 m. sukilimo prasideda didžiulė rusifikacija: uždrausta lotyniška abėcėlė, įvedama slaviška, uždarytos lietuviškos mokyklos, uždrausta lietuviška spauda.
Po daugelio metų atidarius senosios Žagarės bažnyčios rūsį, karste Barboros palaikų jau nebebuvo. Čia žmonės keliais eidavo prašyti pagalbos, įvairių malonių. Tai liudija nuzulintas akmuo.
Jau daug metų Žemaitijoje vyksta ekspedicijos, užrašomi Žagarės krašto žmonių prisiminimai, kaip garbinama skaisčioji mergelė Barbora Žagarietė, ką suteikė maldos. Dabar vykstančių ekspedicijų dalyviai domisi, galbūt pasisektų sužinoti, kur yra Barboros palaikai. Girdėta pasakojimų, kad Barbora buvo slapčia palaidota Žagarėje. Labai reikia jūsų – jaunų, tyrų mergaičių ir jaunuolių maldų. O gal įvyks stebuklas ir bus surasti Barboros palaikai ” – su viltimi pasakojimą baigė dr. Aldona Vasiliauskienė. Apie Barborą Žagarietę klausėsi ir Panevėžio Marijos tarnaičių bendruomenės seserys.
