Žagarėje nuo pirmadienio (08 04) dienos dirba trečioji mokslinė ekspedicija, tirianti Barboros Umiastauskaitės, dažniau vadinamos tiesiog Barbora Žagariete, kuri, tikimasi, bus paskelbta Palaimintąja, gyvenimo istoriją. Iki šeštadienio vakaro dirbsiantys mokslininkai šiemet ketina baigti istorinės, etnologinės informacijos rinkimą.
Ekspedicijoje dirba keturios mokslininkų grupės
Trečius metus iš eilės vykstančios ekspedicijos dalyviai, pasak jos vadovo profesoriaus Alfonso Motuzo, ketina užbaigti istorinės, etnologinės, menotyrinės medžiagos rinkimą. Kitąmet ekspedicijoje galbūt dirbs kitos specializacijos žmonės. Šiemet ekspedicijoje dirbs jau keturios tyrinėtojų grupės, vadovaujamos Šiaulių Universiteto mokslininkės daktarės Aldonos Vasiliauskienės, Lietuvos istorijos instituto profesorės Reginos Merkienės, Vytauto Didžiojo Universiteto docentės Rasos Račiūnaitės Paužuolienės ir Lietuvos mokslų akademijos profesoriaus Vytauto Urbonavičiaus.
Mokslininkai, dvasininkai, pasiskirstę keliauja po Senąją ir Naująją Žagarę. Per savaitę tikimasi aplankyti visus namus, butus ir išklausyti gyventojų liudijimus apie Barboros Žagarietės stebuklingus išgydymus ir kitas malones, kurias patyrė patys arba girdėjo pasakojimų iš kitų žmonių.
Taip pat domina, koks buvo piešiamas Barboros atvaizdas, kaip žmonės ją įsivaizdavo, svarbios ir legendos. Pasak ekspedicijos narės Rasos Račiūnaitės Paužuolienės, vienas vyriškis jau pasakojęs istoriją, kad, tėvas Barborą kankindavęs, į jos klumpes įberdavęs stiklo šukių ir ji kruvinomis kojomis eidavusi į Žagarę.
Mokslininkai tikisi žinių apie Barboros palaikus
Mokslininkų vienas pagrindinių tikslų — rasti bent kokių tikslesnių žinių apie galimą Barboros palikų buvimo vietą. 1963 metais jie buvo išvežti ir iki šiol nežinoma, kur gali būti palaidoti. Profesorius Alfonsas Motuzas „Šiaulių kraštui“ pasakojo, kad jau turima pasakojimų ir apie galimą palaikų išvežimą į Kauną, Vilnių, tačiau jie galį būti ir Žagarėje, gal net pačios bažnyčios palėpėje ar senosiose kapinaitėse.
Bet koks žmonių liudijimas, prisiminimai apie 1963-iųjų metų įvykius gali būti labai naudingi. Jei būtų rastas bent plaukelis, nagas, atlikus DNR tyrimus, galima patvirtinti, kur yra jos palaikai. A. Motuzas „Šiaulių kraštą“ informavo, kad yra susisiekta su Barboros Umiastauskaitės giminėmis, gyvenančiais Lenkijoje, kurie sutinka bendradarbiauti, jei reiktų ištirti DNR.
Barbora Žagarietė unikali tuo, kad jos palaikų seniai niekas nematė, o liudijimai apie pagijimus, malones dar gyvi, tuo tarpu vienintelio Lietuvoje Palaimintojo Juozapo Matulaičio palaikai yra, bet nėra fiksuotų liudijimų apie pagijimus.
Pasak daktarės Reginos Merkienės, Barbora Žagarietė jau žinoma pasaulyje. Yra paskelbta tekstų užsienio kalbomis. Kunigas Marijus Diglys apgynė magistro darbą apie Barborą Žagarietę, pagal kurį numatoma išleisti atskirą knygelę. Straipsnį mokslinėje spaudoje yra paskelbusi R. Račiūnaitė Paužuolienė, taip pat mokslinį straipsnį apie Barboros giminę, genealoginį medį žurnale „Logos“ išspausdino Šiaulių universiteto docentas Stasys Šimaitis.
Palaikų nepažeidė net gaisras
XVII amžiuje gyvenusi dvarininkaitė Barbora Umiastauskaitė (Žagarietė), sulaukusi 20 metų, žuvo gelbėdamasi nuo tėvo agresijos. Manoma, kad Barboros Žagarietės kultas pradėjo formuotis, kai buvo aptikti jos laiko, gaisrų ir kitų nelaimių nepažeisti palaikai.
Tai patvirtina Žemaičių vyskupo A. Tiškevičiaus 1755 metais į Romą siųsta ataskaita, kurioje dvasininkas rašo, kad būtina paminėti vienos Dievui atsidavusios numirusios mergaitės kūną, kuris pagarsėjęs daugeliu stebuklų. Rašte paminėtas atvejis, kad karo su švedais metu buvo uždegta Žagarės bažnyčia, bet tos mergaitės kūnas ugnies liko nesugadintas, nors buvo liepsnose. Tada Barboros palaikai buvo palaidoti Butlerių dvaro rūsyje, Žvelgaičių kaime.
Visą laiką nepaliaujamai sklido garsas apie Barboros dorybes ir gerus darbus paprastiems žmonėms. Gyventojų prašymu 1779 metais karstas buvo iškastas ir atneštas į Senosios Žagarės bažnyčios kriptą.
Sovietinė valdžiai nepatiko žmonių tikėjimas Barboros Žagarietės stebuklingais išgydymais ir kitomis malonėmis, todėl 1963 metų balandžio 2 dieną LTSR Ministrų Tarybos nutarimu buvo uždaryta Senosios Žagarės bažnyčia, o vėliau iš bažnyčios rūsio dingo ir Barboros palaikai.
Prieš keletą metų surasta knyga, kurioje vyskupo M. Valančiaus įsakymu buvo registruojami visi stebuklai nuo 1860-ųjų sausio 7 dienos.
