Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Ar statyti paminklą Barborai Žagarietei?

Ar statyti paminklą Barborai Žagarietei?

Autorius Loreta Ripskytė
Šaltinis Šiaulių kraštas, 2011 08 04

 

APKLAUSA

Archeologas, humanitarinių mokslų daktaras Ernestas VASILIAUSKAS siūlo Žagarės miesto aikštėje, kurios rekonstrukcija netrukus prasidės, pastatyti paminklą Barborai Žagarietei, bene žinomiausiai šio krašto asmenybei, varguolių užtarėjai, dėl kurios paskelbimo palaimintąją pradėta beatifikacijos byla.

Archeologas mano, kad toks paminklas labiau derėtų aikštės koncepcijai nei dabar čia esantis nedidelis paminklas žuvusiems už Lietuvos laisvę. Pastarąjį archeologas siūlytų pastatyti garbingoje vietoje kapinėse. „Krašto žinios“ pasiteiravo, ką apie tai mano patys žagariečiai.

Žagarės seniūnė Stasė EIDUKIENĖ:

Manau, kad visos idėjos svarstytinos. Ši mintis neišdiskutuota, visai nauja. Vis dėlto, ne visi žmonės yra tikintys. Man priimtinesnis būtų tos pačios Barboros, bet ne su aureole, ne kaip šventosios, o kaip žagarietės simbolio skulptūra. Panašiai, kaip Taravos Anikės Klaipėdoje. E. Vasiliauskas argumentuoja, kad prie paminklo žuvusiems suvaržoma veikla, negalima šokti. Bet juk prie šventosios paminklo irgi neglėtų vykti linksmybių.

Nieko nesakau, idėja įdomi. Bet vieną paminklą (žuvusiems už Lietuvos laisvę — aut. past.) aikštėje jau turime. Aš pats geriau siūlyčiau pastatyti kunigaikščio Žvelgaičio skulptūrą. Barboros Žagarietės paminklas pukiai galėtų stovėti šventoriuje prie bažnyčios.

Žagarės šviesuoliai Romualda ir Vytautas VAITKAI:

Romualda: Barbora Žagarietė neturi jokio ryšio su Naująja Žagare. Ji gyveno Senojoje Žagarėje, kitoje upės pusėje. Ten buvo palaidota. Antra — tai sakralus dalykas. Aikštėje sėdės visokių žmonių, atsiras išgėrusių. Nei šis, nei tas. Be to, žinome, kad kadaise čia buvo turgaus aikštė.

Vytautas: Archeologas siūlo iškeldinti paminklą žuvusiems. Manau, kad taip nedera. Nepagarba.

Žagarietė Pranutė VERNIENĖ:

„Man siūloma idėja nepriimtina. Negalima niekur išstumti esamo paminklo žuvusiems už Lietuvos laisvę. Aš dar prisimenu, kiek aikštėje ne sykį gulėjo nužudytų partizanų, pamestų ant grindinio. Prie paminklo vyksta valstybės švenčių minėjimai, o linksmesni renginiai paprastai organizuojami arčiau kultūros centro.“