Iš Varnių parapijos Laukuvos miestelio kilęs jaunas kunigas Paulius Racevičius neilgai tęsė savo ganytojišką tarnystę. Raudonajam terorui siautėjant, be kaltės buvo suimtas ir nušautas kartu su tos pačios parapijos zakristijonu.

„Ieškok džiaugsmo ten, kur jis randamas: tiesiame pareigos kelyje, plačiame krikščioniškojo gyvenimo vieškelyje, lengvame tikėjimo ore, saulėtoj meilės žalumoje, sveikoj rimto darbo atmosferoj. Ten tu jį rasi. Žmogaus gyvenime nėra tokio vargelio, kuris neturėtų džiaugsmo spindulių. Gyvenimo džiaugsmo atstovė yra šypsena, o skausmo – ašara“, – šiais žodžiais 1941 m. birželio 22 d. mišiose Joniškio Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje į tikinčiuosius prabilo kunigas Paulius Racevičius. Jau buvo pasklidusi baisi žinia apie prasidėjusį karą. Kunigas su jam būdingu užsidegimu pasakė pamokslą, net nenujausdamas, kad jam gyventi likusios tik penkios dienos.