Žagarę stebuklais garsinanti Dievo tarnaitė Barbora Žagarietė nepaliauja belstis į žmonių širdis. Mokslinės ekspedicijos dalyviai 2007 m. liepos 30 – rugpjūčio 5 dienomis beldėsi į žagariečių namų duris. Vieni svetingai kvietė į vidų, kiti dar prieangyje pradėdavo vardyti per Barborą patirtas malones. Dar kiti teigė nieko nežinantys arba žinantys per mažai. Buvo tokių, kurie užklydėliais nesidžiaugė, ir tokių, kurie laukė prie vartelių, per kaimynus kvietėsi ekspedicijos dalyvius, prieidavo prie jų gatvėje, ateidavo į Socialinių paslaugų centrą, kur šie buvo apsistoję.
Kaip skyrėsi viena nuo kitos sodybos, kaip nevienodai klebėjo durų rankenos, taip išgirsta skirtingų pasakojimų apie pačios Barboros gyvenimą ir mirtį, jos garbinimo įvairiais kulto veiksmais papročius, patirtas malones. Kuo daugiau vartelių praverta, šunų lodyta, tuo labiau įsitikinta, jog Barbora Žagarėje yra gerbiama ir širdingai mylima, kad daugelis kreipiasi į ją kaip į artimą bičiulę. Suprantamas tad ir didžiulis skausmas girdėjusių ar savo akimis regėjusių Dievo tarnaitės Barboros palaikų išniekinimus sovietiniais metais bei prapultį 1963-iaisiais. Viena močiutė skaudžiai priėmė ir pačių ekspedicijos dalyvių paaiškinimą, kad jų taip mylima ir šventa laikoma Barbora oficialiai dar nėra paskelbta šventąja, nė palaimintąja, jog grupelė žmonių dėl to ir varsto namų duris, kad tai kuo greičiau įvyktų.
Viskas prasidėjo 1999 metais, kai Žagarės parapijos 276 bendruomenės nariai kreipėsi į Šiaulių vyskupą Eugenijų Bartulį raštu, kad jų krašte gyvenusi, dorybėmis garsėjusi ir, savo skaistybę gelbėdama, žuvusi mergelė būtų paskelbta palaimintąja. 2005 metais gautas oficialus leidimas iš Vatikano pradėti Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylą.
Pirma mokslinė ekspedicija Žagarės apylinkėse surengta 2006 metų rugpjūtį. Darbuotasi savaitę. Barboros Žagarietės beatifikacijos bylos tribunolo sprendime teigiama, jog šioje mokslinėje ekspedicijoje surinkti duomenys kartu su kita oficialia medžiaga padėjo suformuoti tvirtą nuomonę, kad Žagarės parapijoje nuo XVII a. vidurio ligi mūsų dienų nenutrūksta natūraliu būdu nepaaiškinami pagijimai ir atsivertimai, kai per Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės užtarimą žmonės patiria įvairių malonių.
Šiaulių vyskupui E.Bartuliui pritarus, šiais metais ekspedicija rengta antrą kartą. Mokslinių ekspedicijų tikslas – rinkti faktus apie stebuklingus atvejus, apklausinėti mačiusius, žinančius ar pačius pagijusius asmenis. Rinkdami medžiagą, duris varstė įvairių teologijos, istorijos, etnomuzikologijos aukštųjų mokyklų specialistai. Ekspedicijai vadovavo prof. habil. dr. Alfonsas Motuzas. Ekspedicijos dvasios vadas ir vicepostulatorius buvo kun. doc. dr. Kazimieras Ambrasas, SJ.
Pirmą ekspedicijos dieną šv. Mišių metu Žagarės klebonui kun. Rimantui Žaromskiui įteikta knyga, kurioje rūpestingai ir nuolat bus užrašomi visi Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės užtarimu patirti antgamtiniai, natūraliu būdu nepaaiškinami reiškiniai. Taip bus tęsiamas vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėtas darbas. Jis XIX a. pavedė tuometiniam Žagarės klebonui kruopščiai registruoti visus Barboros Žagarietės užtarimu patirtus stebuklus. Knygą sudaro 47 puslapiai, joje aprašyti stebuklai apima laikotarpį nuo 1860 m. sausio 7 d. iki 1940 m. gruodžio 14 d. Iš įrašų knygoje matoma, kad daugiausia malonių patyrė Telšių ir Raseinių apskričių gyventojai. Dabar bus marginami naujos knygos puslapiai.
Žagarės klebonas kreipėsi į parapijiečius ir prašė pranešti apie visas Barboros Žagarietės užtarimu patirtas malones. Sprendimą pradėti rašyti stebuklus į naująją knygą pasirašė vysk. E.Bartulis. Per pamokslą jis ragino ne tik tikėtis iš Barboros Žagarietės įvairių malonių, bet ir prašyti, kad ji nušviestų kelią ir padėtų kovoti su blogiu bei nuodėme.
Ekspedicijos dalyviai savo darbą pradėjo pasiskirstydami į tris grupes, numatydami, kur šį kartą bus renkama medžiaga. Pirmąją ir antrąją dieną vaikščiota po Žagarės miestelį. Paskui duomenys rinkti Latvijos pasienyje: Bukaišių (Bukaičių), Benės bei Ukrių apylinkėse. Vykta į Skaistgirį ir Žagarę. Vyko ne tik duomenų rinkimas, bet ir savotiška evangelizacija. Sutikta žmonių, kurie atėjusiems ekspedicijos dalyviams teigė neturį jokio ryšio su tikėjimu, pasakojo graudžias gyvenimo istorijas, atitolinusias juos nuo Dievo.
Po kelių išklausymo, supratimo, paguodos minučių jie sutikdavo, kad vis dėlto daug gero iš Viešpaties yra patyrę ir net pasiryždavo ateiti į šv. Mišias.
Ekspedicijoje, be durų klebenimo, anketų pildymo, filmavimo, diktofono įrašų šifravimo, buvo gausu ir įvairių renginių. Liepos 30 dieną senojoje Žagarės bažnyčioje atidaryta, vėliau į naująją Šv. Petro ir Povilo bažnyčią perkelta Žagarės gimnazistų meno darbų paroda „Padėka Dievui ir Barborai Žagarietei“ (projekto vadovė Vida Paulauskienė). Tuo pačiu pavadinimu išleista ir paskutinę ekspedicijos dieną pristatyta kompaktinė plokštelė. Ją įgiedojo Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo mokiniai, vadovaujami Irenos Stripinienės, bei Žagarės klebonas kun. R.Žaromskis. Apie atliekamų giesmių kilmę bei autentiškumą papasakojo prof. habil. dr. A.Motuzas: lenkiškų giesmių žodžiai, skirti I amžiaus šventajai Barborai, šiame krašte buvo išversti į lietuvių kalbą, jiems pritaikyta kita medija. Šios giesmės giedotos konkrečiai Barborai Žagarietei.
Apie Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę ir apskritai apie šventuosius ir šventumą buvo diskutuojama liepos 30 dieną surengtoje konferencijoje. VPU magistrantės Jolantos Stupelytės manymu, kalbant apie šventuosius, Barborą Žagarietę, svarbi ne tik jų gyvenimo istorija, bet ryšys, kurį gyvieji gali užmegzti su šventaisiais. Šis ryšys – nauja tikrovė, leidžia patirti šventąjį nepaisant biografijos trūkumų.
Telšių kunigų seminarijos auklėtinis Marius Dyglys, kalbėdamas apie patirtį, įgytą pirmosios ekspedicijos metu, teigė supratęs, kokia svarbi Barbora Žagarietė žmonių širdims, jų gyvenimiškai patirčiai, o svarbiausia – tikėjimui. Tai padėjo suprasti daugiau nei 90 metų turinti senutė. „Mums, lietuviams, be galo didelė pareiga pristatyti Dievo tarnaitę Barborą Žagarietę ne tik Lietuvoje, bet ir už Lietuvos ribų“, – sakė Marius.
Ši diskusija buvo pratęsta rugpjūčio 5-ąją. Žagarės kultūros centre susirinkta apibendrinti ekspediciją bei atsisveikinti. Dr. Rasa Račiūnaitė-Paužuolienė džiaugėsi pamačiusi daug pažįstamų žmonių, sutiktų ekspedicijos metu. Dr. Inga Nėnienė žadėjo Žagarėje nufotografuotų rankdarbių, senų daiktų, gražių sodybų nuotraukas perduoti Kauno M.K.Čiurlionio dailės muziejaus Liaudies meno fondui, kuris viską išsaugos ateinančioms kartoms. Kun. R. Žaromskis teigė, kad šventųjų nereikia ieškoti kažkur toli. Jie visai čia pat. „Žagariečiai turi patį svarbiausią draugą – Dievo tarnaitę Barborą, kuri visada ateina į pagalbą“, – sakė prof. hab. dr. I.R.Merkienė.
Kun. K. Ambrasas ragino melstis už sėkmingą ekspedicijos pabaigą, kad surinktų liudijimų pakaktų Barborai Žagarietei paskelbti palaimintąja. „Šventiesiems beatifikacijos bylų nereikia, – sakė dr. Aldona Vasiliauskienė. – Jų reikia mums čia, žemėje“. Joniškio rajono savivaldybės meras Romualdas Gadeikis kalbėjo apie stebuklą, vykstantį visų akyse ir, matyt, inicijuotą Barboros Žagarietės. Šiai minčiai pritarė Žagarės seniūnė S. Eidukienė, kviesdama ekspedicijos dalyvius atvykti į Žagarę ir kitais metais.
