Šiaulių vyskupo Eugenijaus Bartulio iniciatyva rugsėjo 21 dieną Šiaulių miesto kultūros centre vyko konferencija “Tautinio tapatumo puoselėjimas – visuomenės ateities kūrimo būdas”. Konferencija skirta 2008-iesiems blaivybės metams ir vyskupo Motiejaus Valančiaus pradėto blaivystės sąjūdžio 150-osioms metinėms. Tai pirmoji Lietuvos istorijoje apskrities masto konferencija blaivybės tema. Konferencijai vadovavo Šiaulių miesto vaikų teisių apsaugos tarnybos inspektorė, Vyskupo M.Valančiaus blaivystės sąjūdžio tarybos narė Birutė Žymantienė ir to paties blaivystės sąjūdžio Šiaulių miesto skyriaus pirmininkas neurochirurgas Albertas Griganavičius. Konferencijoje dalyvavo bei sveikinimo žodžius tarė vysk. E.Bartulis, Seimo narė, Šeimos ir vaiko reikalų komisijos pirmininkė Rima Baškienė bei Šiaulių apskrities viršininkas Alvydas Šedžius. Buvo perskaityti šeši pranešimai, po kurių vyko diskusijos.
Gyd. A.Griganavičius įžanginiame žodyje teigė, jog “valstybės galybė ir gerovė priklauso nuo mūsų požiūrio į valstybę, šeimą, į kiekvieną žmogų”. Cituodamas Vydūną, blaivybę prilyginusį tėvynės meilei, gydytojas teigė, jog “be blaivybės neįmanomas tautinio tapatumo puoselėjimas, be jos neįmanoma kurti šviesesnės ateities”. Tad konferencijoje buvo siekiama įvardyti su alkoholizmu susijusias problemas, pabrėžti blaivybės puoselėjimo svarbą tautinio, dorinio bei patriotinio tapatumo, susijusio su laisve blaiviai gyventi, ugdymui.
Realybė
Ar žinome, su kuo Lietuva yra tapatinama Europoje, pasaulyje? Tikrai ne su tautiškumu ir blaivybe. Dr. Aleksandra Genovaitė Davidavičienė, skaičiusi pranešimą “Mokyklų bendruomenių – tėvų ir mokinių vienijimas doriniam patriotiniam auklėjimui gerinti”, teigė, jog esame tarp šalių, kuriose vaikai iki 15 metų amžiaus jau rūko.
Priežastys įvairios: smalsumas, nenoras išsiskirti iš draugų, noras pamiršti problemas, rizikuoti, paieška naujų pojūčių, bendraamžių įtaka, nemokėjimas spręsti savų problemų. Taip pat vyrauja nuomonės, jog Lietuva yra pigi šalis atvažiuoti pasigerti (tą atvykėliai ir daro). ‘Lietuva yra nesaugi šalis, kurioje nesaugu išeiti į gatvę. Šalis, iš kurios bėga gyventojai. Ir ne visi dėl pinigų, nes kiti jaučia, kad nesaugu čia auginti vaikus. Tai krepšinio šalis, kurios krepšininkai negali gyventi be alaus”, – sakė Nacionalinės sveikatos tarybos narys, Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas, dr. Aurelijus Veryga.
Konferencijos metu išties akis badė į dienos šviesą iškeltos su alkoholizmu susijusios problemos. Iškalbingus ir skaudžius statistikos duomenis pateikė vysk. E.Bartulis: kas septintą avariją padaro girtas vairuotojas. Net šeštadalis nusikaltimų padaroma neblaivių asmenų. Panašias ir kitas problemas vardijo ir Šiaulių miesto vyriausiojo policijos komisariato Prevencijos poskyrio komisaras inspektorius Aidas Steponaitis, skaitęs pranešimą tema “Pagarbos žmogui ir įstatymui ugdymas”. Teisėsaugos pareigūnams gana dažnai tenka susidurti su geriančiųjų smurtu šeimoje, išgėrusieji dažnai patys tampa apiplėšimų aukomis. Miestuose ir kaimuose alkoholiniai gėrimai neteisėtai gaminami, pardavinėjami, laikomi. Lietuva yra viena iš pirmaujančių išgeriamo alkoholio kiekiu šalių.
“Gerti tampa norma. Negeriantis laikomas nesveiku, jam tenka visiems aiškintis”, – sakė ir Nacionalinės alkoholio ir tabako kontrolės koalicijos prezidentas dr. Aurelijus Veryga, skaitęs pranešimą “Alkoholizacijos įtaka tautinio dorinio tapatumo raidai”. Jo teigimu, viskas tampa viena didele proga gerti: vestuvės, krikštynos, Velykos, pirkimas, pardavimas, išvykimas, sugrįžimas, bloga nuotaika, gera nuotaika ir t. t. Be to, visuomenėje kartu plinta visokie su alkoholiu susiję mitai, kuriais, beje, šventai tikima, kaip antai: sušalus reikia šildytis alkoholiu, tinka vartoti alkoholį išeminės širdies ligos, priešlaikinio gimdymo profilaktikos tikslais, esant nemigai.
Rodos, alkoholis – vaistas nuo visų ligų. Tokią nuomonę perša ir žmogaus sveikatai skirti žurnalai, kuriuose daugelis ieško sveiko gyvenimo receptų. Aiškios ir pasekmės: daugiau nei 10 kartų išaugęs alkoholio psichozių skaičius. Skaudžiausia, jog į šį liūną traukiami ir vaikai. “Glumina didėjantis kas trečią dieną geriančių vaikų skaičius. Tokių vaikų mokykloje yra daugiau nei kas dešimtas, – sakė dr. A.Veryga. “Mūsų visuomenėje negeriantis žmogus laikomas psichikos ligoniu, tad būtų keista, jei vaikai negertų”. Gydytojas pastebėjo, kad mes netgi turime tradiciją mokyti vaikus gerti nuo mažens: mažamečiams vaikams per šventes perkami nealkoholiniai šampanai. Taip vaikai išmoksta, kad be alkoholio švęsti neįmanoma. Nuo pat 14-16 metų tėvai jau perka alkoholinį šampaną.
Kaip didelę problemą inspektorius Aidas Steponaitis įvardijo tai, kad jaunimas plačiai vartoja sidrą bei alų. Peršama ir sėkmingai egzistuoja mintis, jog tai nėra alkoholiniai gėrimai. To pasekmė – į klubus, jaunimo renginius ateinama jau išgėrus tokių svaigalų. Televizijos reklama teigia: “Alus – geriausia, ką turime”. Alkoholį galima pirkti bet kur ir bet kada, – problemos dydį nusakė Šiaulių vyskupas. Apie didžiulę neribojamos alkoholio ir tabako reklamos įtaką vaikams ir jaunimui kalbėjo ir Lietuvos moterų lygos pirmininkė Ona Voverienė. Jos manymu, “pagrindinis žiniasklaidos metodas – nuolatinis sąmonės slopinimas pagal principą -lašas prakala akmenį ne jėga, o dažnai krisdamas”.
Organizacijos “Tėvai prieš narkotikus” pirmininkas Gediminas Jakubčionis pritarė, jog išties alkoholio reklama veikia vaiko ar paauglio pasąmonę ir, vaikui to nežinant, jį užprogramuoja gerti. Reklama skatina dažniau gerti suaugusįjį, gundo vėl pradėti gerti atsikračiusį alkoholio priklausomybės asmenį. Akivaizdžios ir pasekmės. “Tampame tokiais tėvais, kurie vaikus palieka, vairuotojais, kurie užmuša, darbdaviais, kurie nušauna neįtikusius darbuotojus, vaikais, kurie vienas kitam gerkles pjausto”, – sakė dr. A.Veryga.
Išeitys
Konferencijos diskusijų metu ieškota ir išeičių. “Susirinkome į konferenciją, kad atsakingai pasvarstytume, ką turime daryti, kad nudžiūtų tėvų ir motinų ašaros, kad vaikai galėtų saugiai augti šeimose, o Lietuvos žmonės galėtų kurti blaivią ir laimingą ateitį”, – sakė vysk. E.Bartulis.
Vaiko teisių apsaugos tarnybos vyriausioji specialistė B.Žymantienė, skaičiusi pranešimą “Žmogus gimsta šeimoje”, siūlė mamoms labai paprastai per lopšines, pasakas, pokalbius su mažais vaikais pradėti diegti mintį, kad tik blaivus žmogus yra laisvas, laimingas ir tik blaivus žmogus gali ko nors gyvenime pasiekti. A.Steponaitis pasakojo, kad pareigūnai skaito prevencines paskaitas mokykloje, stengiasi supažindinti su galiojančiais įstatymais. Stengdamiesi įtraukti vaikus, jie organizuoja krepšinio, futbolo varžybas, teisinių žinių konkursus-viktorinas “Temidė”. Siūlyta mokyklose, ant sąsiuvinių bei rašiklių užrašyti šūkius, pavyzdžiui, “Būk orus, blaivus ir laisvas”.
Šiaulių apskrities viršininkas A.Šedžius patarė sekti Blaivybės laureato vysk. E.Bartulio pavyzdžiu. 2006 metais Šiaulių ganytojas išrinktas labiausiai nusipelniusiu žmogumi skleidžiant blaivybės idėjas. Blaivybės laureato vardas vyskupui suteiktas už daugybę pamokslų blaivybės tema, aktyvią visuomeninę veiklą ir tvirtą asmeninę poziciją.
Šiauliai – blaivybės sostinė?
B.Žymantienė Šiaulius siūlė paskelbti blaivybės miestu. Prisimintas Šiauliuose gyvenęs blaivybės pradininkas Ignacas Štachas. Maždaug prieš 170 metų, dar tolokai iki vyskupo Motiejaus Valančiaus, iš Šiaulių bažnyčios sakyklos nuskambėjo jo prašymas negerti. Nuskambėjo tokiu laiku, kai, atrodo, buvo absoliučiai nemotyvuotas, nes ir karčemų savininkams, ir žmogeliams, kurie nešė savo grašius į tas karčemas, visai nereikėjo to žodžio, agituojančio už blaivybę. “Tikiu, kad ateis diena, kada Šiaulių vaikai ne tik netrauks cigaretės už kampo, netrauks alaus be saiko ir be ribos, bet ir didžiuosis tuo, kad jie yra blaivybės sostinės vaikai”, – sakė B.Žymantienė. Juk būtent Šiaulių miesto savivaldybė pirmoji pradėjo drausti vartoti alkoholį rugsėjo 1 dieną.
Visuomenė – prieš alkoholį
Organizacijos “Tėvai prieš narkotikus” pirmininkas G.Jakubčionis pasakojo apie visuomenės sąmoningumą vienijantis prieš alkoholį ir akivaizdžius šio vienijimosi rezultatus. Birželio 14 dieną Seimas beveik vieningai priėmė nutarimą 2008-uosius paskelbti Blaivybės metais ir įpareigojo Vyriausybę parengti atitinkamą programą. Nemaža balsų dauguma buvo priimtas Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininko A.Matulo pakoreguotas įstatymo projektas uždrausti per radiją ir televiziją dienos metu skleidžiamą alkoholio reklamą, kad jos nematytų vaikai.
Akivaizdus visuomenės vienijimosi prieš alkoholį pavyzdys buvo ir ši konferencija. 124 konferencijos dalyvius Seimo narė R.Baškienė pavadino šviesuliais. ‘Tiems, kurie čia esame, ne tas pats, kas vyksta Lietuvoje, ne tas pats, kas vyksta su mūsų vaikais, šeimomis. (…) Nuoširdžiai tikiu, kad įstatymai 2008-aisiais metais padės matyti Lietuvą ir blaivią, ir dorovingą”, – sakė R.Baškienė. Baigiantis konferencijai, nutarta kreiptis į Lietuvos Respublikos Prezidentą, Vyriausybę, Seimą ir visus geros valios žmones su konkrečiais pasiūlymais, padėsiančiais puoselėti blaivybę.
