Alantoje, kur palaimintasis buvo pakrikštytas, minint jo jubiliejų rengiama piligriminė kelionė drauge su parapijiečiais, taip pat Alantos dvare vyksta konferencija „Palaimintajam Teofiliui – 150!“ (organizuoja Teofiliaus Matulionio fondas). Tarp kitų pranešimų jos metu bus pristatyta dailininko, publicisto Vaidoto Žuko parengta knyga „Teofilius Matulionis. Laiškai“.

Į 520 puslapių leidinį sugulę palaimintojo kankinio laiškai, nuotraukos ir smulkiausi rašteliai yra tiesioginiai sovietinio režimo liudininkai, rodantys žmogų, kuris nėjo į jokius sąžinės kompromisus su represine sistema.

Knygoje – apie trys šimtai vyskupo laiškų. Šalia rodomos dokumentų kopijos ir surinkti autentiški vyskupo tekstai, vertimai, komentarai.

Dauguma iš knygoje sudėtų pal. Teofiliaus laiškų yra siųsti iš sovietų Rusijos įkalinimo įstaigų, persiuntimo punktų, uždarųjų zonų, ligoninių. Vladimiro kalėjimo periodo laiškai priverstinai rašyti rusiškai, beveik visi išbraukyti kalėjimo cenzorių. Ir vis dėlto stebina daili, švari ir aiški Teofiliaus Matulionio rašysena. Net ir savita, nenorminė vyskupo leksika, gramatika, skyryba yra nuostabi ir dar viena laisvės išraiška.

Knygos leidėjams maloniai sutikus, su „Bernardinai.lt“ skaitytojais dalijamės keletu palaimintojo laiškų, atvirlaiškių. Jų tekstais ir nuotraukomis. Taip pat vienu įdomiu pieštuku rašytu laišku, kurio neturtėlis autorius – suomių kilmės buvęs kalinys – kartu su Teofiliumi Matulioniu sėdėjo Vladimiro kalėjime. Arkivyskupui jo laiškas ir yra adresuotas.

Jeruzalem – Casa Nova

+ 1936 III 18

Brangus Broli Antanai,

Jau 15 d. ant laivo. Net ačiu Dievui kelione laimingai einasi. Ryt – ryta apleisiu laivą Aleksandrijoje, Egipte. Čia keliojane žadu pavešeti apie 2 savaiti, ir gelžkeliu vikti Jerozolimon. Sveikinu Brolenę ir vaikučius.

Viso gero. Milęs Tave +Teofilius.

JWP. A. Matulionis

Wilno.

ul. Wielka 12-10

Poland.

Padua. 6.VI.36.

Brangus Broli Antanai.

Iš Romos išvažiavau 5.VI. Varšavoj busiu 8.VI vakary Vilniuj manau buti Trečiadieny ryto. Iš Varšavos tiksliai pranešiu laišku arba telegrama. Taigi iki graito pasimatimo. Sveikinu Brolenę ir vaikučius. Viso gero.

Milęs Tave Tavo brolis +Teofilius.

JW Pan Antoni Matulionis.

Wilno.

Wielka Ulica 12-10

Polonia.

Vladimiras, Vladimiro sritis

1948 m. gruodžio 19 d.

Brangus Broli Jeronimai!

Sveikinu Jus visus su artėjančiomis Kristaus užgimimo ir Naujųjų metų šventėmis. Linkiu Jums visiems viso geriausio jūsų gyvenime, ypač sveikatos, ilgo ir laimingo gyvenimo.

Prašau perduoti prelatui valdytojui B. S., kad siuntinį, išsiųstą iš Kaišiadorių XII 7, sėkmingai gavau, už jį siunčiu širdingą padėką. Atsiųstų vaistų – lašų nuo širdies – negalėjau vartoti; daktaras vietoje jų davė kitus. Labai dėkoju už atsiųstus vadinamuosius Dievo pyragus (1). Nors per Kūčias kūnu esu toli, bet dvasia būsiu su Jumis visais. Taip pat širdingai dėkoju už akinius, tinka akims, bet gaila, kad dėklas ne popierinis; jeigu Jūsų neapsunkinsiu, prašau atsiųsti popierinį. [Toliau laiške kelios eilutės užtušuotos.] lietuviškus laikraščius „Tiesa“, „Tarybų Lietuva“ ir žurnalą, šliures – pačias paprasčiausias, tik pasiūtas iš odos (pagal mano pėdos dydį, nešioju 43–44 dydžio aulinius batus), ir drobinę baltą arba spalvotą naktinę kepuraitę. Atsiprašau, kad Jus apsunkinu savo prašymais. Nepamirškite atsiųsti laikraščių. Kaip Jūs visi gyvenate, kaip tavo ir Emilijos sveikata? Esu nuliūdęs, kad negaluojate. Aš, ačiū Dievui, gyvas ir sveikas, nes Jūs visi palaikote mane. Meldžiuosi Aukščiausiajam už Jus visus [Toliau laiške kelios eilutės užtušuotos.] Kol kas viso gero [keli žodžiai užtušuoti] ir tesaugo Jus Visus Aukščiausiasis. Tavo brolis

+Teofilius Matulionis

(1) Kalėdaičius.

Garbė Jezui Kristui. (1)

Didžiai Gerbiama Poni Marija Milaševičiene (2) ir Malonias Tautietes Lietuvaites iš 6-to lagpunkto (3)!

Nuoširdžiausiai dekoju už sveikinimą iškilmingų Švenčių Viešpaties Jezaus Užgymimo ir Naujųjų 1956 Metų. Prašau priimti nors jau praejųsių tų pačių švenčių proga mano nuoširdų sveikinimą ir gausių Dievo malonių linkėjimus – gražios sveikatos, kuograičiau grįžti į Tėvynę pas savuosius, o čia kad ramybeje slenktų dienas, kad Jezaus ir Marijos Širdys laikytu savo globoje ir saugotu nuo pikto.

Nuoširdžiausiai dekoju už dovaną 150 rublių, kurią gavau 20.XII. Dievė užmokek. Tamstos irgi tokioje vargo padėtyje esate, skatikas irgi pravartus. Čia me esame aštoni lietuviai, jų tarpe dvi lietuvaitės. Katalikų gi, 31 asmenys jųjų gi tarpe 9 greko-katalikai ir vienas grekų-katalikų (4) kunigas. Kučias valgiam bendras su Dievo piragais (5), šližikais – dvejose vietosie, vienoje 18, o kitoje 5 asmenys. Grynais pinigais išdalinau 130 r. švenčių proga, ne vien lietuviams, neturentiems iš niekur pašalpas, ligonei. Tamstų sveikinimus, linkejimus perdaviau lietuviams. Dekoja ir prašo Visoms Tamstoms jųjų sveikinimus ir linkejimus pareikšti. Sudiev. Su ganytojiškuoju palaiminimu didžiai gerbiąs Kristuje

+Teofilius

Invalidų Namai.

1956 m. 3.I.

p.s.: Tikras adresas:

Rus: Мордовская АССР. Ст. Потьма.

Зубово-Полянский Дом Инвалидов

ТЮ Матулионис. (6)

p.s.: Siunčiu foto atvaizdą. Idem.

(1) Laiškas saugomas Obelių laisvės kovų muziejuje.

(2) Marija Milaševičienė (1905–1971) – žydų gelbėtoja. Sovietinių struktūrų suimta 1949 m., kalėjo Mordovijos lageryje, grįžo 1956 06 17. Pasaulio tautų teisuolio ir Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiaus apdovanojimai po mirties (2005).

(3) Lagerio.

(4) Graikų apeigų katalikai.

(5) Kalėdaičiais.

(6) Rus. – Mordovijos ASSR, Potmos stotis, Zubovo-Polianskio Invalidų namai. T. J. Matulionis.

Laiškas, atėjęs nuo Boriso Vladimirovičiaus Popperio iš Komijos miesto Uchtos. Kai kurie žmonės, kurių teistumas baigėsi, neturėjo kur vykti, įsidarbindavo netoli kalinimo ir tremčių vietų. Šis žmogus su vyskupu Teofiliumi kartu sėdėjo Vladimiro kalėjime, gal buvo pasikeitę adresais. 1955 m. birželio 16 d. laiško data rodo, kad vyskupas dar nebuvo grįžęs į Lietuvą (parvyks iš Mordovijos tik po metų). Borisas Popperis dėkoja vyskupui už siuntinį ir dvi pinigines paramas. Laišką išsaugojo vyskupo brolio Juozo šeima, gyvenusi šiuo Kauno adresu Aukštojoje Panemunėje, Pušų gatvėje.

Gerbiamas Teofiliau Jurgevičiau!

Dėkoju Jums už siuntinį ir pinigus (du kartus po 25 rub.). Vežiojo mane, vežiojo ir atvežė į Uchtą, kur aš ką tik įsidarbinau ir gavau vietą gamyklos bendrabutyje. Po Jūsų išvykimo, pažįstamų iš Vladimiro daugiau nesutikau. Kol kas labai pavargstu, tuo labiau, kad pagal savo specialybę dirbsiu tik po pusantro mėnesio, o dabar imuosi pagalbinių darbų. Pradedu gyvenimą iš naujo. Atvykau čia su tuo, ką turėjau tada, kai mes buvome kartu. Tuo pačiu kostiumu, tuo pačiu paltu, kepure ir tais pačiais marškiniais – daugiau nieko neturiu. Jūsų plastikinės dėžutės, aliuminis katilėlis – štai mano bagažas. Orai stojo geri, anksčiau buvo lietūs. Niekur neinu – pavargstu, o iki miesto toli. Purvini, lietingi orai. Kokiam laikui atsiuntė čia – nežinau; laikas nenustatytas. Mano brolis Kazanėje (arba Kazanės rajone). Apie dukrą kol kas dar nieko nežinau. Girdėjau, kad čia yra vladimiriečių, bet kol kas nieko nesutikau. Sveikata gera, tik silpna dar. Nusikamavau kelyje per du mėnesius. Viso geriausio. 55 m. 6 15

Jūsų B. V.