Spalio 14 d. minimos tėvo Pranciškaus Masilionio SJ (1902–1980), Eucharistinio jėzaus kongregacijos seserų įkūrėjo, mirties metinės. Šiemet minėjimas buvo ypatingas – arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ vadovavo šv. Mišioms gimtojo krašto Joniškėlio bažnyčioje, o po jų pašventino atminimo akmenį kunigo tėvų sodybos vietoje. Minėjime dalyvavo seserys eucharistietės, vyskupas Jonas Kauneckas, t. Mindaugas Malinauskas SJ, kraštiečiai.
Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ šv. Mišių pamoksle sakė, kad vien faktas, jog jau 46 metus tikintieji kasmet renkasi paminėti t. Pranciškaus Masilionio mirties metinių, daug apie jį pasako. T. Pranciškų visi vadino tėveliu, taip pat meilės jūra.
Po šv. Mišių Joniškėlio bažnyčioje minėjimo dalyviai susirinko pašventinti atminimo akmens t. P. Masilionio tėviškėje – Pažąsų kaime (Pasvalio raj.). Paminklinis akmuo kunigo tėvų sodybos vietoje atsirado seserų iniciatyva, padedant bičiuliams ir geradariams. Paminkle matomas laivas su sielos burėmis, pakrypusiomis į Kristų, o virš jo iškilęs monstrancijos simbolis – kryžius su saulute – simboliškai atskleidžia t. Pranciškaus asmenybę, mylinčia širdimi apglėbusį daugybę žmonių.
Nepaisydamas brutalaus sovietų valdžios persekiojimo, jis nenuilstamai veržėsi pasiekti kuo daugiau sielų, sudėtingiausiomis sąlygomis rasdavo būdų burti tikinčiuosius, seminaristus, rengti rekolekcijas, ugdyti drąsų ir už tiesą kovojantį jaunimą. Žvelgdamas į persekiojamos Lietuvos Bažnyčios poreikius ir klausydamasis Viešpaties kvietimo, 1947 metais įkūrė pogrindinę vienuolinę Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją ir perdavė seserims savo charizmą – save dovanojančią meilę Eucharistinio Jėzaus pavyzdžiu.
Pašventinus paminklą, minėjimo dalyviai aplankė kaimo kapines, kuriose palaidoti kunigo tėvai. Po to minėjimas persikėlė į Pasvalio krašto muziejų, kur buvo dalijamasi prisiminimais apie t. Pranciškaus gyvenimą ir pagerbti visi, prisidėję prie paminklinio akmens pastatymo žymaus kunigo tėviškėje.
Parengta pagal ses. Bernadetos Viesulaitės SJE ir arkivyskupo Liongino Virbalo SJ informaciją
T. Pranciškus Masilionis SJ
Pranciškus Masilionis gimė 1902 m. vasario 26 d. Pažąsų kaime, Pasvalio r., gausioje ūkininko šeimoje (augo 9 vaikai). Du sūnūs ir dvi dukros emigravo į JAV, dukra Ona su šeima ištremta į Sibirą.
1927 m. baigė filosofijos ir teologijos studijas, įšventintas kunigu, 1929 m. įstojo į Jėzaus Draugiją. Dirbo Lietuvoje, 1937–1939 m. studijavo Insbruke (Austrijoje). Iki 1940 metų gyveno Pagryžuvio namuose. 1939–1948 m. Šiaulių šv. Ignaco Lojolos bažnyčios kunigas. Uždarius šią jėzuitų bažnyčią, dirbo keliose Panevėžio vyskupijos parapijose.
Didžiausią reikšmę jo veikla turėjo sovietinės okupacijos laikotarpiu, kai tikėjimas ir religinis ugdymas buvo varžomi. Kunigo atminimas ypač branginamas Sidabrave – paskutinėje tarnystės vietoje, kur jis palaidotas bažnyčios šventoriuje. Mirė 1980 m. spalio 14 d. Šiauliuose.
Naujos kongregacijos steigėjas
1947 m. tėvas P. Masilionis įkūrė Eucharistinio Jėzaus seserų kongregaciją, kuri darbavosi naujomis pogrindžio sąlygomis. Tuo metu ypač reikėjo ugdyti vaikus ir jaunimą, viešas religinis auklėjimas buvo draudžiamas, o tikėjimo perdavimas reikalavo drąsos, išminties ir pasiaukojimo. T. P. Masilionis slapta organizavo dvasines rekolekcijas kunigams, klierikams ir vienuolėms, stiprino jų pasiryžimą išsaugoti tikėjimą ir nepasiduoti valdžios spaudimui. Nors silpnos sveikatos, nepabūgdavo tolimiausių kelionių, kad galėtų tarti padrąsinimo žodį sunkumų prislėgtam kunigui. Už aktyvią religinę veiklą sovietų valdžia buvo atėmusi jo kunigo registracijos pažymėjimą. Jis globojo ir Eucharistijos bičiulių sąjūdį, kuris sovietmečiu padėjo jaunimui išlaikyti gyvą tikėjimą.
T. P. Masilionis rašė religinius straipsnius, dvasines knygas ir poeziją. Tarp jo darbų – „Meilės Magnificat“, „Malda“, „Mintys apie kunigystę“ ir „Eucharistinis Jėzus“. Šie kūriniai buvo platinami savilaidos būdu, nes sovietmečiu religinės literatūros sklaida buvo draudžiama.
Radau bičiulį
Radau Bičiulį didį didį,
brangus Jis man labai labai.
Grožybe Jo padangė žydi,
alsuoja Jo galia žaibai.
O Jo širdy – beribės jūrės,
tai meilė nuostabi, didi.
Į Jį pakrypo sielos burės,
kad tegyvenčiau Jo širdy.
Mane jaunutį Jis pamilo,
dėl ko? Ak nežinau dėl ko.
Širdy Jis nuostabiai prabilo
ir aš esu tik Jam, tik Jo.
Šioj žemėj nieko nebereikia,
tik vargšė ilgisi širdis –
Mylėti Jį didžiai, be saiko,
taip kaip be saiko myli Jis.
T. Pranciškus Masilionis SJ
