Konferencijos, skirtos Tėvo Stanislovo dvasiniam ir kultūriniam palikimui, dalyviai kreipėsi į Lietuvos valdžios institucijas, ragindami imtis sistemingų šio iškilaus dvasininko gyvenimo ir veiklos tyrimų. Kreipimesi pabrėžiama, kad vienuolio kapucino Algirdo Mykolo Dobrovolskio (1918–2005), geriau žinomo kaip Tėvas Stanislovas, indėlis į pasipriešinimą sovietiniam režimui ir Lietuvos Atgimimą iki šiol nėra pakankamai ištirtas bei įprasmintas.
Kreipimasis adresuotas Seimo Kultūros bei Švietimo ir mokslo komitetams, Vyriausybei, kelioms ministerijoms ir aštuonių Lietuvos rajonų savivaldybėms.
Dokumento autoriai pažymi, kad Tėvas Stanislovas buvo ne tik kunigas, vienuolis kapucinas ir iškilus pamokslininkas, bet ir vienas dvasinių autoritetų, padėjusių Lietuvos visuomenei išsaugoti laisvės troškimą sovietinės okupacijos metais.
„Konferencijos dalyviai Tėvą Stanislovą laiko vienu iš dvasinių autoritetų, brandinusių Lietuvos atgimimo ir Sąjūdžio dvasią“, – teigiama kreipimesi.
Paberžė – vieta, kur buvo įveikiama baimė
Pasak dokumento autorių, dar gerokai iki Sąjūdžio susikūrimo Tėvo Stanislovo pamokslai, ištikimybė sąžinės laisvei ir asmeninis nepaklusnumo prievartai pavyzdys padėjo žmonėms įveikti sovietinio režimo diegtą baimę.
Už drąsius pamokslus sovietų valdžios suimtas ir lageryje kalintas dvasininkas, grįžęs į Lietuvą, nepaisė saugumo persekiojimo ir tęsė pastoracinę tarnystę.
Nuo 1966 metų jo veiklos centru tapo Paberžė. Čia rinkosi jaunimas, kultūros ir meno žmonės, tikintieji, sovietinio režimo persekiojami asmenys ir dvasinės pagalbos ieškantys žmonės.
Konferencijos dalyvių vertinimu, Paberžėje susiformavo savita dvasinė ir kultūrinė erdvė, kurioje buvo puoselėjamas laisvas mąstymas, sąžinės laisvė, pagarba žmogaus orumui ir atsakomybė už Tėvynę.
„Jo autoritetas rėmėsi ne pareigomis, o gyvenimo ir skelbiamų vertybių vienove: tiesos sakymu, tarnyste žmogui ir Tėvynei, pasitikėjimu, kad laisva visuomenė kuriama gerbiant kiekvieno orumą“, – pabrėžiama kreipimesi.
Dokumento autoriai ypač išskiria 1970–1990 metų laikotarpį, kai aplink Tėvą Stanislovą Paberžėje būrėsi savarankiškas jaunimo ir kultūros žmonių tinklas.
Jų vertinimu, ši aplinka prisidėjo prie Lietuvos antrojo atgimimo ir Sąjūdžio dvasios formavimosi, tačiau jos reikšmė iki šiol nėra pakankamai ištyrinėta.
Siūloma išplėsti Paberžės ekspoziciją
Kreipimesi pripažįstama, kad Kėdainių rajono savivaldybės ir Paberžės bendruomenės pastangomis šiuo metu puoselėjamas vietos istorinis ir sakralinis paveldas.
Sutvarkyti Paberžės 1863 metų sukilimo muziejus, bažnyčia ir klebonija lankytojams pristato Tėvo Stanislovo pastoracinę veiklą.
Vis dėlto, konferencijos dalyvių nuomone, dabartinėje ekspozicijoje nepakankamai atskleistas jo vaidmuo telkiant jaunimą, kultūros žmones ir sovietinei sistemai nepaklususias asmenybes.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad Paberžėje organizuojamiems plenerams, diskusijoms, piligrimystėms, poezijos renginiams ir kitoms kūrybinėms iniciatyvoms trūksta finansavimo.
Todėl siūloma parengti specialią Tėvo Stanislovo palikimo įprasminimo ir Paberžės ekspozicijos išplėtimo programą.
Konferencijos dalyviai ragina viešąją įstaigą „Lietuvos kultūros kongresas“ imtis šios iniciatyvos koordinavimo ir kartu su Vyriausybe, ministerijomis bei savivaldybėmis inicijuoti bendrą ketinimų protokolą.
Numatomoje programoje siūloma įtraukti Tėvo Stanislovo gyvenimo ir vaidmens pasipriešinimo sovietiniam režimui bei Atgimimo istorijoje tyrimus, jo pamokslų ir amžininkų liudijimų rinkimą, išsaugojimą bei viešinimą.
Taip pat siūloma puoselėti Paberžę kaip gyvą dvasinę ir kultūrinę erdvę, remti edukacijos, socialinės pagalbos ir tarpreliginio dialogo iniciatyvas.
Programoje, dokumento autorių nuomone, turėtų būti aiškiai apibrėžti institucijų įsipareigojimai, atsakingi vykdytojai, darbų terminai ir finansavimo galimybės.
Tėvo Stanislovo pavyzdys aktualus ir šiandien
Konferencijos dalyviai pabrėžia, kad Tėvo Stanislovo palikimas nėra vien istorinio atminimo klausimas.
Pasak jų, šiandien, didėjant nesaugumui ir visuomenės susipriešinimui, ypatingą reikšmę įgyja jo skelbta taika, susitaikymas, tarpusavio supratimas ir rūpestis pažeidžiamiausiais žmonėmis.
Paberžėje Tėvas Stanislovas kūrė aplinką, kurioje galėjo susitikti skirtingų krikščioniškųjų konfesijų ir kitų religijų atstovai, kultūros žmonės bei įvairių gyvenimo sunkumų patiriantys asmenys.
Vienuolio veikla buvo įvertinta valstybės ir visuomenės apdovanojimais. Jis apdovanotas Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiumi už žydų gelbėjimą Antrojo pasaulinio karo metais, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordinu, Santarvės fondo premija, jam suteiktas Kėdainių krašto garbės piliečio vardas.
Kreipimąsi pasirašė konferencijos mokslinio komiteto nariai Vytenis Andriukaitis, prof. dr. Giedrė Kvieskienė, prof. dr. Dalius Serafinas, prof. dr. Dalia Stančienė, Virginijus Šmigelskas ir prof. dr. Vilija Targamadzė.
Jų teigimu, platesnis Tėvo Stanislovo dvasinio, kultūrinio ir visuomeninio palikimo įprasminimas padėtų geriau suprasti ne tik išskirtinę šio vienuolio asmenybę, bet ir tuos dvasinius procesus, kurie sovietinės okupacijos metais brandino Lietuvos laisvės siekį.
Siūlyčiau publikacijoje ypač išryškinti Tėvo Stanislovo vaidmenį rengiant dirvą Sąjūdžiui. Tai reikšmingiausia kreipimosi mintis, suteikianti naujienai platesnį istorinį ir visuomeninį kontekstą.
