Antradienį Barborą Žagarietę Kauno Vytauto Didžiojo universiteto etnologų klubo nariams pristatė mokslininkai, dalyvavę trijose ekspedicijose, kurių metu rinkta medžiaga beatifikacijos bylai dėl Barboros Umiastauskaitės paskelbimo palaimintąja.
Vytauto Didžiojo universiteto etnologų klube susirinkusiems studentams ir dėstytojams įvairių sričių mokslininkai, dalyvavę trijose Žagarėje ir jos apylinkėse rengtose ekspedicijose Barboros Žagarietės unikalumui paliudyti, pasakojo apie XVII amžiaus dvarininkaitės gyvenimą, su juo susijusias legendas bei giesmes, jos atvaizdo paieškas.
Svarbiausias dalykas — pačios Barboros Umiastauskaitės palaikai — nerasti iki šiol, kai 1963 metais iš Senosios Žagarės Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kriptos buvo nežinia kur išvežti. Pasak docentės Rasos Račiūnaitės-Paužuolienės, yra keletas versijų, kur palaikai gali būti, tačiau spėjimus patvirtinti arba paneigti galės tik ateityje tyrimus atlikę archeologai ir antropologai.
Pasakodama apie liaudies pamaldumo formas, skirtas Barborai, ir pagalbos prašymus R. Račiūnaitė-Paužuolienė paminėjo, kad gyventojai į liaudies šventąją kreipdavosi ne tik dėl sveikatos problemų, bet ir baimindamiesi trėmimų, represijų, dėl pašlijusių šeimos ir bendruomenės reikalų, prašydami pagalbos mokantis ir laikant egzaminus, ieškant dingusių ar pavogtų daiktų.
Būdavę ir dabar šypseną keliančių atsitikimų. Viena žagarietė pasakojusi, kad buvę pavogti labai jai brangūs „kamašiukai“ (batai — aut. past.). Moteris meldėsi ir prašė Barboros padėti juos atgauti. Po dviejų savaičių netikėtai to, kuris pavogė batus, giminaičiai, juos grąžino šeimininkei.
Į Barborą Žagarietę maldomis kreipdavosi ir kreipiasi iki šiol ne tik lietuviai, bet ir latviai, vietos romai, kurie Barborą vadina „naująją Marija“.
Docentė R. Račiūnaitė— Pauožuolienė žinią apie Žagarės Barborą prieš keletą mėnesių nuvežė ir į Bulgariją, kur skaitė pranešimą konferencijoje „Pabaltijo šalys Europos Sąjungoje: kultūra, istorija, religija“.
Docentas Kazimieras Ambrasas papasakojo, kaip buvo pradėta beatifikacijos byla Barborai Žagarietei paskelbti palaimintąja, apie liaudies pamaldumo ištakas kalbėjo profesorė Irena Regina Merkienė, profesorė Laima Šinkūnaitė — apie mėginimus pavaizduoti Barborą paveiksluose, bažnytinėse vėliavose, profesorius Alfonsas Motuzas pristatė giesmes Barborai. Jo pasisakymą gyvai iliustravo Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo folkloro kolektyvas, vadovaujamas Irenos Stripinienės, ir Žagarės parapijos klebonas Rimantas Žaromskis.
