Šiaulių katalikių moterų Šv. Elzbietos draugija 2011 m. birželio 7 d. suorganizavo renginį, skirtą pagerbti kunigų, 1941 m. nukankintų Šiaulių vyskupijoje, atminimą. Renginį globojo JE Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Renginys prasidėjo šv. Mišiomis Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje, kurias vyskupo vadovaujami aukojo kunigai Tadas Rudys, Saulius Paliūnas, Eduardas Semaška, Evaldas Alūza, Gintas Sakavičius ir Remigijus Čekavičius. Giedojo Sandoros katalikų mokyklos mokiniai, vadovaujami Rolandos Kalakauskienės.

Vyskupas Eugenijus Bartulis laimina tikinčiuosius Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje Šiauliuose. Nuotraukos iš asmeninio dr. A. Vasiliauskienės archyvo

Pamokslo metu JE vyskupas E. Bartulis kalbėjo, kad Paulius, atiduodamas gyvybę už Kristų, paliudijo Evangeliją. Apaštalo Pauliaus kančią pratęsė daugelis kankinių. Lietuvoje, 1941 m. besitraukdami sovietiniai okupantai nukankino daug dvasininkų bei pasauliečių. Ir Šiaulių vyskupijos trys kunigai – kankiniai atidavė gyvybę dėl Kristaus Linksmosios naujienos. Kun. Paulius Racevičius – Joniškio gimnazijos kapelionas – linksmąją naujieną troško padovanoti visiems mokiniams, kan. Vaclovas Dambrauskas, pastatęs Kuršėnų bažnyčią, aktyviai veikęs įvairiose katalikiškose organizacijose, kun. Konstantinas Daukantas, daug metų dirbęs Šiauliuose, pasitraukęs į Vokietiją, vėliau į Lenkiją ir ten nacių sušaudytas už žydų gelbėjimą – tad mums pavyzdys Dievo valios išpildymui.

Kankiniai liudija, kaip augti tikėjimu, kad ilgėtumėmės Amžinosios Tėvynės, pažintume Dievą ir Jo siųstąjį Mesiją – Kristų. Kankiniai – pavyzdys, kad ir mes šiandieną ištvertume, nepalūžtume – juk nėra gražesnius pašaukimo, kaip tarnystė Kristui. Tie, kurie eina tikruoju keliu – nebijo jokių išmėginimų – žmogus drąsiai liudija Kristaus Meilę.

„Žvelgdami į Išganytoją, kuris yra Gailestingoji Meilė, trokštame užsidegti ta meile, kad būtų mažiau kančios, brutalaus ir net nedorovingo elgesio. Žemiškasis gyvenimas“, – sakė vyskupas, – „pasiruošimas Amžinojo gyvenimo Tėvynei. Todėl labai svarbu žemėje pažinti Kristų, mokytis meilės“.

Vyskupas dėkojo visiems susirinkusiems, ypač jaunimui, linkėjo liudyti Kristų, melstis už kunigus, už pašaukimus, kad nebijotų aukotis šio pašaukimo kelyje. Melstis, kad Viešpats apdovanotų amžinojo nesibaigiančio gyvenimo šlove šiandien Šiauliuose minimus ir visus kitus kankinius.

 

Po šv. Mišių Sandoros katalikų mokykloje vyko konferencija. Renginį vedė Eglė Janušauskienė. Invokacijoje JE vysk. E. Bartulis visus ragino drąsiai žiūrėti į gyvenimą. Šiaulių miesto mero pavaduotoja Danguolė Martinkienė, sveikindama konferencijos dalyvius, dėkojo už katalikiškos bendruomenės su didžiule meile atliekamus darbus visame gyvenime. Vyskupas Eugenijus Bartulis buvo pasveikintas su 35-uoju kunigystės jubiliejumi. Kairių parapijos klebonas dr. Saulius Mataitis, pateikdamas gausios statistikos, detaliai apžvelgė tarpukario Lietuvos Katalikų Bažnyčios struktūrą, katalikišką gyvenimą, atskleidė pasaulietinių katalikiškų veiklos formų įvairovę, detalizavo katalikiškų organizacijų struktūrą, jų veiklą. Prelegentas pateikė faktinių duomenų iš pirmosios sovietinės okupacijos, kuri

Šv. Mišios Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje. Iš kairės: kun. Tadas Rudys, kun. Saulius Paliūnas, kun. Eduardas Semaška, kun. Evaldas Alūza, J. E. vysk. Eugenijus Bartulis, kun. Gintas Sakavičius ir kun. Remigijus Čekavičius

iš esmės pakeitė Lietuvos katalikiškąjį gyvenimą: katalikiškų organizacijų, seminarijų uždarymas, katalikiškosios veiklos uždraudimas ir t.t. Akcentavo dvasininkų pastangas, ieškant kompromiso su pasaulietine valdžia, kad būtų išsaugotos tikėjimo teisės. Detalizavo prel. Mykolo Krupavičiaus veiklą, jo raštus sovietams.

Dr. Aldona Vasiliauskienė pranešimą „Kunigų kankinių atminimo įprasminimas“ iliustravo nuotraukomis, lentele. Prelegentė pravedė kunigų kankinių gyvenimo ir veiklos paralelės: tai kan. Vaclovas Dambrauskas (1878 09 09–1910–1941 06 25), nacių sušaudytas kun. Konstantinas Daukantas (1896 10 10–1925 06 14–1941 ar 1942) ir kun. Pauliaus Racevičiaus (1908 12 15–1933 04 01–1941 06 27).

Du iš jų, sušaudyti bolševikų – kan. V. Dambrauskas ir kun. P.Racevičiaus – popiežiaus Jono Pauliaus II 2000 m. gegužės 7 d. paskelbti Kankiniais. Tą dieną Romoje, Koliziejaus aikštėje buvo paskelbta 114 Lietuvos XX a. tikėjimo liudytojų, įrašytų į Bažnyčios Martirologiją.

 

Kankinių atminimo įprasminimas – žinių apie juos sklaida. Pasidžiaugta, kad Kuršėnuose kan. V. Dambrausko vardu pavadinta gatvė, apie jį išleistas leidinėlis, apie kun. P. Racevičių publikuoti straipsniai „XXI amžiuje“ (2006 ir 2009 m.). Ukrainiečių pavyzdžiu siūlyta išleisti Šiaulių vyskupijos visiems trims kunigams – kankiniams skirtą bukletą, apie juos publikuoti spaudoje, ieškoti kitų jų vardo įamžinimo būdų.

Sandoros mokyklos moksleiviai – meninės programos atlikėjai

Kuršėnų parapijos klebonas, teol. lic. Saulius Paliūnas detalizavo kan. V.Dambrausko veiklą, jo nuopelnus statant bažnyčią, veiklą organizacijose, kalbėjo apie jo kankinišką mirtį.

Joniškėlio parapijos klebonas, dekanas Eduardas Semaška, remdamasis atsiminimais bei kita literatūra, apžvelgė kun. P. Racevičiaus veiklą, jo gebėjimą bendrauti su jaunimu.

Apie Būdavonės miške nukankintą 36 metų kunigą Justiną Dabrilą (1905 03 15–1928–1941 06 22) prisiminimus pasakojo jį pažinojusi Stasė Magelinskienė.

Konferenciją užbaigė Trečiojo amžiaus universiteto Dvasinio tobulėjimo fakulteto dekanas, gydytojas Albertas Griganavičius.

Meninę programą atliko Sandoros katalikiškos mokyklos mokiniai, vadovaujami Rolandos Kalakauskienės, ir Daiva Juknienė, subtiliai atlikusi dainą, paskaičiusi keletą šiai konferencijai itin tinkančių poezijos posmų.

Žmonių gausa bažnyčioje ir pilna klausytojų salė mokykloje liudijo renginio tikslingumą bei prasmingumą.