M. Reinio atminties puoselėjimas Vladimire

Lietuvos spaudoje nuo 2010 m. pradėtos spausdinti publikacijos iš Vladimiro (prie Kliazmos):  ten esančiame centrale (taip vadintas ypatingo griežtumo kalėjimas) kentėjo bei mirė šimtai ir tūkstančiai įvairių tautų garbių asmenų: mokslo, kultūros, meno darbuotojų, politikų, kariūnų, dvasininkų. Vladimiro centralo neišvengė ir Lietuvos sūnūs. Šio straipsnio autorei teko galimybė pirmajai pakliūti į kalėjimo archyvą (dėl to didžiulė padėka tuometiniam Lietuvos Respublikos ambasadoriui Rusijos Federacijoje Antanui Vinkui) ir dirbti prie trijų bylų: Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio (1884  02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08), kunigo Vlado Mirono (1880 06 22–1904–1953 02 18) ir ukrainiečio studitų ordino (Rytų apeigų katalikų) archimandrito Klementijaus Šeptyckio (1869 11 17–1951 05 01. Vladimire jau atlikta nemaža darbų garsinant ir įamžinant arkivyskupo M. Reinio vardą.

Straipsnio autorė ir visi talkinę organizuojant piligriminę kelionę bei garsinant Dievo tarno Mečislovo Reinio vardą dėkingi „Lietuvos Aido“ redakcijai, redaktoriui Algirdui Pilveliui už šia tematika išspausdintas publikacijas.

M. Reinio vardo įamžinimas Vladimire prie Kliazmos

Vladimire šiuo metu veikia 15 cerkvių (dvi prie didelių vienuolynų) ir viena Lotynų apeigų Katalikų bažnyčia tituluojama Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės vardu, kurios klebonu nuo 2004 m. dirba t. Sergiejus Zujevas. Žinotina, kad Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčia Vladimire 1894 m. pašventinta, 1930 m. uždaryta ir 1992 m. sugrąžinta tikintiesiems. Kunigas t. Sergiejus Zujevas itin domisi Lietuva ir jos kankiniais, tad jam savas ir brangus Dievo tarno M. Reinio atminimas.

Už  šią veiklą kun. S. Zujevas sulaukęs padėkų iš Lietuvos: LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, Utenos rajono mero Alvydo Katino, Zarasų rajono savivaldybės mero Arnoldo Abramavičiaus, Vilniaus Švč. Trejybės Graikų (Rytų) apeigų katalikų bažnyčios klebono t. Pavlo (Petro Jachimeco) OSBM ir vienuolyno vyresniojo t. Vikentijaus (Vasyliaus Janickio) OSBM , Skapiškio (Kupiškio raj.) seniūnijos seniūno Valdo Juškevičiaus ir Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorės Birutės Zaborskienės pasirašytas padėkas už šios piligriminės kelionės organizavimą už darbus atliktus įamžinant M. Reinio vardą Vladimire. O jų atlikta nemažai.

2010 m. spalio 28 d. Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčioje buvo pakabintas iš Lietuvos atvežtas Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio portretas (tai M. Reinio giminaičio LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio dovana), kurį pašventino t. S. Zujevas, kitas M. Reinio portretas (Utenos mero Alvydo Katino dovana) – padovanotas Valdimiro centralo muziejui.

Po poros metų –  2012 m. spalio 6 d. bažnyčioje atidengta ir pašventinta M. Reiniui Memorialinė lenta: ją atidengė tuometinis Lietuvos Respublikos užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius, pašventino Maskvos Dievo Motinos vyskupijos arkivyskupas metropolitas Pavelas Pecci (Paolo Pezzi), kuris vadovavo šv.  Mišių aukai ir pasakė įspūdingą pamokslą. Prie pašventintos lentos kalbėjo ir Stačiatikių Bažnyčios atstovas protojerėjus, Dvasinės seminarijos rektorius Georgijus Gorbačiukas, ypatingai nuskambėjusiame sveikinime perdavęs Vladimiro ir Suzdalės arkivyskupo  Elvogijo pagarbos žodį. Memorialinėje lentoje virš M. Reinio portreto  jo 1951 m. pasakyti žodžiai, žuvus vienam kaliniui: Neliūdėkite, nukankintieji kovoja drauge su mumis … Jie stiprina mūsų gretas. Tebus pašlovinti nenusilenkę prieš netiesą. Jie gyvena amžinai“. Po portretu įrašas: „Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys (03.02.1884 – 08.11.1953). Dėkingi  Lietuvos ir Rusijos pasauliečiai ir dvasininkai. Minint kankiniško išėjimo į Amžinąją Šviesą ir Amžinąją Ramybę 60-ąsias metines“. Memorialinės lentos autorius skulptorius Vitalijus Valentinovičius Leksas (Vitalij Valentinovič Leks). Paminklinę lentą finansavo Lietuvos užsienio reikalų ministerija – M. Reinys, kaip žinome, buvo užsienio reikalų ministru. Jos pastatymu rūpinosi ne tik klebonas t. Sergiejus Zujevas, bet ir lietuvis verslininkas Ramūnas Babenskas, kuris Vladimire darbuojasi nuo 1996 m. Dera pastebėti, kad R. Babenskas už M. Reinio vardo garsinimą, piligriminės kelionės M. Reinio keliais organizavimą Lietuvoje, taipgi susilaukęs padėkų iš LEU rektoriaus akademiko Algirdo Gaižučio, Utenos rajono mero Alvydo Katino, Zarasų rajono savivaldybės mero Arnoldo Abramavičiaus, Skapiškio seniūnijos seniūno Valdo Juškevičiaus ir Skapiškio pagrindinės mokyklos direktorės Birutės Zaborskienės.

Iškilmingai Memorialinės lentos atidengimo šventei Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės  bažnyčioje iš Lietuvos į Vladimirą atvežta rusų kalba išspausdintų M. Reinio bukletų (parengė straipsnio autorė, į rusų kalbą išvertė LEU dėstytojos dr. Svetlana Vlasova ir dr. Danutė Sabromienė) bei M. Reinio paveikslėlių su malda. Maldelei lietuvių kalba Imprimatur dar 2008 m. kovo 14 d. buvo pasirašęs šviesios atminties vyskupas Juozas Tunaitis (1928 10 25–1954 09 12–1991 05 19–2012 06 01), o išverstam į rusų kalbą tekstui Imprimatur 2012 m. spalio 2 d. pasirašė arkivyskupas Pavelas Pecci. Lankstinuką ir paveikslėlį išleido LEU Arkivyskupo Mečislovo Reinio Krikščioniškosios antropologijos tyrimų centras ir Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministerija, spausdino UAB „Utenos Indra“.

Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčios lankytojai apie M. Reinį sužinojo ne tik iš lankstinuko. Apie Dievo tarną M. Reinį kalbėta trijų konferencijų metu: t. Seregiejaus Zujevo 2010 m. spalio 29 d. bažnyčioje organizuotoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Kankinių kraujas – naujų krikščionių pradas“ ir muziejaus salėje Vladimire 2012 m. spalio 30 d.  Po poros metų – 2012 m. lapkričio 30 d. tarptautinėje konferencijoje „Pokrovskio skaitymai“, vykusiame Vladimiro valstybiniame brolių Stoletovų universito Filologijos fakultete (pranešimus minėtose konferencijose skaitė dr. A. Vasiliauskienė, įvairiomis kryptimis apžvelgdama M. Reinio gyvenimą ir veiklą). Konferencijų metu  Vladimiro Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijiečiai bei kiti susidomėję M. Reinio asmenybe plačiau galėjo sužinoti – ne tik išgirsti, bet ir multimedio pagalba pamatyti Lietuvos vietoves susietas su Dievo tarnu arkivyskupu M. Reiniu, jo vardo įamžinimu Lietuvoje. 2010 m. spalio 29 d. bažnyčioje vykusios minėtos konferencijos dalyviai lietuvių parengtame stende, skirtame Dievo tarnui Mečislovui Reiniui ir Vladimirui (kalėjimui, kapinėms, archyvui ir Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčiai, jos dvasininkams ir parapijiečiams), Lietuvos periodikos straipsniuose, iliustruotose gausiomis nuotraukomis, ne vienas atpažino ir save.

Dera prisiminti, kad 2010 m. spalio 30 d. Vladimiro miesto senųjų kapinių „Kniaz Vladimir“ memoriale atidengtos paminklinės lentos M. Reiniui ir K. Šeptyckiui, užpildžiusios kapinių memorialo ansamblį. Kapinėse, netoli šio memorialo, prieš simbolinį kapą su antkapiniu paminklu palaimintajam Klementijui Šeptyckiui, čia kun. t. Sergiejus Zujevas nuo savo darbo pradžios Vladimire (t. y. nuo 2004 m.) kasmet per Vėlines aukoja Šv. Mišias.

Dvasininkų dėmesys  M. Reiniui Vladimire

Dar arkivyskupui kalint Vladimiro centrale, žinota, kad apie jį, jo dvasingą asmenybę  sklido garsas toli už kalėjimo sienų. Tad neatsitiktinai 1992 m. sugrąžinus lotynų (Romos) katalikams Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės bažnyčią, įregistravus katalikų bendruomenę į Vladimirą atvyko t. Stefanas Kaprio, tris metus dirbęs kapelionu Italijos ambasadoje Rusijoje, tad jau gerai žinojęs rusų kalbą.

1993 metais Lietuvoje minint 40-ąsias arkivyskupo M. Reinio mirties metines, Rusijoje Vladimiro katalikų bendruomenė 1993 m. liepos 24 d. atgavo šventovę – po 63 metų bažnyčia  buvo sugrąžinta tikintiesiems.

Kun. S. Kaprio iniciatyva bažnyčioje buvo pakabinta lenta su  įrašu „Didžiulis Jums atlygis danguje“ (Velikaja vam nagrada na nebesach) ir devynios pavardės (tik trijų nurodytos mirties datos). Pirmasis sąraše Reinys, po jo Antanas Dzemiškevičius (1891–3 11 1937), paskutinis klebonas prieš uždarant bažnyčią, 1930 m. suimtas, o po 7 metų sušaudytas Solovkuose.

Klebonas S. Kaprio apie M. Reinį sužinojo iš Italijoje Džovanos Paravičini parašytos knygos „Lietuvos tauta ir bažnyčia“ (Lituania popolo e Chiesta). 1984 m. Anos Vičini (Anna Vicini) vardu išleista  ši 232 puslapių knyga su 76 nuotraukomis, kurioje supažindinama su Lietuvos istorija, nemažas dėmesys skiriamas lietuviams brangioms vietoms (Kryžių kalnui, Šiluvai), Šventajam Kazimierui, Palaimintajam Jurgiui, asmenims, sovietmečiu drąsiai skelbusiems Dievo Žodį, kovojusiems dėl tikėjimo laisvės. Minimi Lietuvos vyskupai kankiniai:  Vincentas Borisevičius, Teofilius Matulionis, Mečislovas Reinys, Julijonas Steponavičius ir daugelis kitų. Dievo tarnas arkivyskupas Mečislovas Reinys minimas kaip Vladimiro kalėjimo kankinys.

S. Kaprio nežinojo arkivyskupo M. Reinio gimimo bei mirties datų – tą paliko išsiaiškinti būsimiems šios parapijos kunigams (tad jos ir neįrašytos), nežinojo ir arkivyskupo vardo, tad  nėra netgi inicialo – be to, minėtoje lentoje klaidingai užrašyta pavardė – Reimis:  „n“ raidelė pakeista į „m“.

Po dešimt ties metų darbo Vladimire (1992–2002), t. S. Kaprio, išvykęs į Italiją, nebegalėjo sugrįžti į Rusiją, tad į Vladimiro katalikų bažnyčią buvo skiriami nauji kunigai, dirbę trumpą laiką (Bonaventūra Karanten, Josifas Adomovičius).

Nuo 2004 m. kovo 5 d.  Švč. Mergelės Marijos Rožinio Karalienės parapijos klebonu buvo paskirtas t. Sergiejus Zujevas. Jis, gavęs minėtą Džovanos Paravičini knygą, susidomėjo M. Reinio asmenybe. Kreipėsi į parapijietę Baltarusijoje gimusią lenkę Valentiną Ipolitovną Jurganovą. Ji ir tapo pirmąja, kuri klebono t. Sergijaus gausybės raštų ir prašymų dėka, jau 2009 m. pabaigoje galėjo prisiliesti prie Vladimire Vidaus reikalų valdybos Vladimiro sričiai Politinių represijų aukų Informacinio centro Archyvinės informacijos ir reabilitacijos skyriuje, 10-me fonde, kuris vadinamas Laisvės atėmimo vietose mirusių nuteistųjų asmens bylų kolekcija, saugomos arkivyskupo M. Reinio bylos Nr. 3145. Savo užrašus ji perdavė straipsnio autorei, kuri, nagrinėdama bylą, juos  pildė ir taisė…