Barboros Žagarietės skulptūra iškils Žagarėje

Pradinis/Dievo Tarnai/Barbora Žagarietė/Barboros Žagarietės skulptūra iškils Žagarėje

Loreta Ripskytė

 

Žinomas skulptorius Romualdas Kvintas, kurio darbai puošia sostinę, kurs bronzinę Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės) skulptūrą. Šį iniciatorių pasiūlymą menininkas priėmė nedvejodamas, nes pats yra kilęs iš Žagarės.

 

PRISIMINIMAS: Su žmona Egle, taip pat menininke, į gimtąją Žagarę atvykęs skulptorius Romualdas Kvintas prisiminė vaikystės sode derėjusias dideles saldžias kriaušes, kurios nukritusios suskildavo į kelias dalis.

Skulptūra iškils senosios klebonijos kieme

Bronzinė Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės), XVII amžiuje gyvenusios vietos dvarininkaitės, garsėjusios savo pamaldumu, o po mirties – žmonėms suteiktomis malonėmis ir stebuklingais išgijimais, skulptūra iškils greta Naujosios Žagarės bažnyčios, senosios klebonijos kieme.

Ilgą laiką stovėjusius iš molio drėbtos klebonijos griuvėsius paveldosaugininkai leido nugriauti ir liko tuščia, žole apaugusi plynė, kurią supa bažnyčia, vaikų darželis „Vyšniukas“, parkas ir gimnazija.

„Kol stovėjo tie „moliai“, minčių statyti skulptūrą nebuvo. Bet paskui atsivėrė erdvė ir kilo idėja,“ – „Šiaulių kraštui“ sakė Romualdą Kvintą su žmona Egle trečiadienį į Žagarę atvykti pakvietęs vietos regioninio parko direktorius Mindaugas Balčiūnas.

 

Sentimentai Žagarei

Pasiūlymą žinomas menininkas priėmė nedvejodamas, nes jo šaknys – Žagarėje. Čia gimė ir gyveno iki penkerių metų, vėliau šeima išsikėlė į Žemaitiją.

„Gyvenome Vilniaus gatvėje, pro mūsų sodą tekėjo upelis. Pamenu, sode nokdavo didžiulės labai saldžios kriaušės, kurios nukrisdavo ir skildavo į kelias dalis. O parko stadione vykdavo varžybos, koncertai. Tėvai vesdavosi mažą kartu, nes, matyt, neturėjo su kuo palikti,“ – vaikystės prisiminimų fragmentais dalinosi skulptorius Romualdas Kvintas.

Su tėvais jis dar atvykdavo pas krikštatėvius. Vėliau sąsajų su Žagare neliko. Paskutinį kartą R. Kvintas pasakojo čia lankęsis maždaug prieš penkerius metus. Tada pabendravo su jo tėvą pažinojusiu, dabar jau šviesaus atminimo paskutiniu Žagarės žydu Aiziku Mendelsonu.

 

SUSITARIMAS: Skulptorius Romualdas Kvintas (centre) mielai priėmė Žagarės regioninio parko direktoriaus Mindaugo Balčiūno (kairėje) pasiūlytą ir Žagarės klebono Mariaus Dyglio puoselėjamą mintį mieste pastatyti Barboros Umiastauskaitės (Žagarietės) skulptūrą.

Skulptūra bus šilta ir žmogiška

Skulptorius R. Kvintas „Šiaulių kraštui“ sakė apie Barborą Umiastauskaitę vaikystėje negirdėjęs, nors tada jos palaikai buvo saugojami Senosios Žagarės bažnyčios kriptoje. Vėliau yra tekę šį vardą išgirsti, o daugiau pasidomėjo neseniai.

„Tai nebus monumentali skulptūra. Noriu, kad ji atrodytų žmogiška, šilta, negąsdintų,“ – pirmas kūrybines mintis apie būsimą skulptūrą atskleidė Romualdas Kvintas.

 

Statys 2015 metais

Bronzinė Barboros Umiastauskaitės figūra turėtų iškilti 2015 metų gegužės mėnesį. Žagarė 2015-aisiais yra paskelbta Lietuvos kultūros sostine.

Pasak parapijos klebono Mariaus Dyglio, gegužę numatoma švęsti Barboros Umiastauskaitės atminimo dieną ir dėl to bus kreipiamasi į Šiaulių vyskupiją leidimo. Iki šiol gruodžio mėnesį Žagarėje buvo švenčiami šventosios Barboros, IV amžiuje gyvenusios katalikų šventosios ir kankinės, kurios nereiktų painioti su B. Umiastauskaite, atlaidai.

B. Umiastauskaitė gyveno XVII amžiuje. 2005 metais pradėta jos paskelbimo palaimintąja beatifikacijos byla.

Autorės nuotr.