Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Didysis Žagarės tremtinys dar gyvas prisiminimuose

Didysis Žagarės tremtinys dar gyvas prisiminimuose

Autorius Loreta Ripskytė
Šaltinis Šiaulių kraštas, 2006 11 23

Sekmadienį žagariečiai ir miestelio svečiai prisiminė čia 27-erius metus gyvenusį ir dirbusį iš Vilniaus tuometinės valdžios už nepaklusimą reikalavimams atitremtą vyskupą Julijoną Steponavičių. Naujosios Žagarės šv. Petro ir Povilo bažnyčioje atidengta jam skirta memorialinė lenta ir parodytas filmas apie šį žmogų.

Vyskupas nepakluso valdžios reikalavimams

Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis prisimena, kad baigęs seminariją su kolegomis lankėsi pas vyskupą Julijoną Steponavičių Žagarėje. Jis, anot E. Bartulio, jauniems kunigams buvęs „dvasios milžinas“, pasipriešinęs KGB reikalavimams ir tuometinei valdžiai, liepusiai neskirti į atsakingus postus bažnyčiai atsidavusių kunigų, uždrausti jaunimui patarnauti per Šv. Mišias. Vyskupas Julijonas Steponavičius už nepaklusimą buvo ištremtas iš Vilniaus į Žagarę ir jam palikta teisė dirbti kunigo pagalbininku Žagarės parapijoje. Tačiau per 27-erius metus jis įšventino ne vieną kunigą, baigusį pogrindinę kunigų seminariją, savo namuose krikštijo vaikus, tuokė poras.

Vyskupas buvo paprastas, kuklus, apsiskaitęs žmogus

Žagariečiai prisimena prieš penkiolika metų mirusį vyskupą Julijoną Steponavičių. Juozas Gedžius pasakoja, kad vyskupas buvęs labai kuklus, paprastas. Jis mielai visur važiuodavo J. Gedžiaus vairuojamu „Zaporožiečiu“, ir daugelis stebėjosi, kad toks garbus asmuo atvyksta tokia paprasta mašina, kai kiti jo rango asmenys važinėjo „Volgomis“. Butas buvo kuklus: tik sofa, stalas, televizorius ir be galo daug knygų. J. Steponavičius mokėjo lenkų, rusų, vokiečių kalbas.

Ir išvykęs 1988 metais į Vilnių, kur buvo grąžintas į Vilniaus arkivyskupijos apaštalinio administratoriaus pareigas, vyskupas laiškais palaikė ryšį su savo buvusiu vairuotoju.

Pasak Bandorių kaime gyvenančios Rimos Pociuvienės, vyskupas J. Steponavičius buvo labai pamaldus. Ir žiemą, ir vasarą jis vaikščiodavo po parką nuošalesniais takeliais su knyga rankose.

Buvusi Žagarės pašto viršininkė Adelė Aukščionienė prisimena, kad vyskupas gaudavo labai daug sveikinimų, telegramų, ypač prieš Vasario 16-ąją, nes tada švęsdavo savo vardadienį. Paštininkės irgi jį pasveikindavo. Vyskupas atsidėkodavo atnešdamas saldainių. Vyskupas užsisakydavo daug lietuviškos ir užsienio spaudos.

Šiaulių vyskupas atidengė memorialinę lentą

Vyskupui šiemet būtų suėję 95 metai, 70 metų kunigystės ir 45-eri nuo atvykimo į Žagarę.

Memorialinę lentą, priminsiančią, kad Vilniaus vyskupas Julijonas Steponavičius į Žagarę buvo ištremtas ir čia gyveno 27-erius metus, atidengė ir pašventino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Šiam atminimo ženklui pagaminti lėšas suaukojo parapijiečiai. Kita atminimo lentelė jau daug metų puošia P. Avižonio gatvės 5-uoju numeriu pažymėtą namą, kur nedideliame bute gyveno vyskupas. Prie šio namo žmonės atneša gėlių.

Gyvą vyskupo Julijono Steponavičiaus žodį bažnyčioje gausiai susirinkę žagariečiai ir svečiai išgirdo iš parodyto filmo. Kunigas Algimantas Keina šią juostą susuko per Julijono Steponavičiaus prieš dvidešimt metų Žagarėje švęstą 50 metų įšventinimo į kunigus jubiliejų

Minėjimo metu giesmes giedojo Muzikos mokyklos Žagarės filialo ansamblis. Žagarietis literatas Juozas Gedžius, dirbęs neetatiniu vyskupo Julijono Steponavičiaus vairuotoju, skaitė savo kūrybą, o moksleiviai — žagariečių prisiminimus apie vyskupą Julijoną Steponavičių. Juos prieš metus surinko Žagarės vidurinės mokyklos kraštotyrininkės Dovilė Levinskaitė, Justė Kančelskytė, Dovilė Gusaitė ir Rūta Norvilaitė, vadovaujamos mokytojos Almos Kančelskienės. Ši mokytoja ir davė mintį Žagarės klebonui Rimantui Žaromskiui surengti jubiliejinį atminimo vakarą.