Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Popiežius pagerbė XX amžiaus tikėjimo liudytojus

Popiežius pagerbė XX amžiaus tikėjimo liudytojus

2000 m. gegužės 7 d. prie Romos Koliziejaus vyko ekumeninės pamaldos dvylikai tūkstančių XX amžiaus tikėjimo liudytojų atminti. Pamaldose drauge su popiežiumi Jonu Paulium II dalyvavo beveik visų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovai: jų buvo daugiau negu sausio pabaigoje vykusiose Šventųjų durų atidarymo iškilmėse Šv. Pauliaus bazilikoje. Tai buvo antroji didelė ekumeninė Šventųjų metų iškilmė. Vaizdinis minėjimo akcentas buvo bulgariškos Kristaus ikonos atvaizdas. Anot popiežiaus Jono Pauliaus II, Kristaus liudijimas iki kraujo praliejimo tapo bendru katalikų, ortodoksų, anglikonų ir protestantų paveldu, įtikinamiausiu „kankinių ekumenizmu”. Popiežius iškėlė ekumeninę XX amžiaus kankinių minėjimo reikšmę per sekmadienio Regina caeli maldą. Jis sakė, kad tų vyrų bei moterų drąsa „byloja dar garsiau” negu už krikščionis skiriantys veiksniai.

Besirengiant šiam tikėjimo liudytojų pagerbimui buvo ne kartą pabrėžiama, kad tai nėra tapatu beatifikacijai ar kanonizacijai. Vengiant galimų aliuzijų pamaldose daugiausiai stengtasi vartoti sąvoką „tikėjimo liudytojai”, o ne „kankiniai”. Atminimo aktu siekta pagerbti visus XX amžiaus tikėjimo kankinius, neapsiribojant sąrašuose išvardytais asmenimis. Vatikanui bendradarbiaujant su kitų krikščioniškųjų denominacijų atstovais buvo parengtas sąrašas, į kurį įtraukta 12 692 asmenys, XX amžiuje žuvę dėl tikėjimo. Balandžio 28 d. šia proga surengtoje spaudos konferencijoje kardinolas Roger Etchegaray pavadino dvidešimtąjį amžių „kankinių amžiumi”. Jubiliejaus komiteto generalinis sekretorius arkivyskupas Crescenzio Sepe sakė, jog „kankinių atminimas” yra viena iš emblemų – drauge su „atminties nuskaistinimu”, taip pat angažavimusi dėl tarptautinių įsiskolinimų panaikinimo, – šios emblemos nušviečia Didįjį 2000 metų jubiliejų. Jubiliejinės XX amžiaus tikėjimo liudytojų komisijos pirmininkas vyskupas Michel Hrynchyshyn pacitavo istoriką  David Barrett, anot kurio, XX amžiuje buvo nukankinta dukart daugiau krikščionių negu per praėjusius devyniolika amžių. Speciali komisija rinko duomenis šiam XX amžiaus martirologui. Šis sąrašas vis dar papildomas. Galutinius duomenis tikimasi pateikti popiežiui rudenį. Dabartiniame sąraše nurodyta 1 111 dėl tikėjimo žuvusių asmenų iš buvusios Sovietų Sąjungos, 8 670 asmenų iš kitų Europos šalių (daugiausia totalitarinių režimų aukos): jame yra 1 706 tikėjimo kankiniai iš Azijos, 746 iš Afrikos, 333 iš Amerikos ir 126 iš Okeanijos.

Minėjimas prasidėjo susitelkimu Statio Koliziejuje. Po to Evangelijų knyga, lydima popiežiaus ir kitų krikščioniškųjų Bažnyčių atstovų procesijos, buvo išnešta į minėjimo vietą už Koliziejaus. Žodžio liturgijos metu buvo perskaityta Palaiminimų evangelija. Po to popiežius pasakė homiliją. Jis pabrėžė, kad krikščionių, kurie dėl Kristaus atidavė savo gyvybę, skaičius  dvidešimtajame amžiuje buvo didesnis negu ankstesniais krikščionybės amžiais, o persekiojimus patyrė visos krikščionių Bažnyčios. Popiežius paragino atminti nesuskaitomą daugybę tų, kurie patyrė persekiojimus, smurtą bei mirtį, dokumentuose aprašant jų gyvenimus. Šventasis Tėvas sakė: „Daugybė atsisakė pasiduoti netikrų dvidešimtojo amžiaus dievų kultui ir buvo paaukoti komunizmo, nacizmo valstybės ar rasės stabams”. Popiežius paminėjo tris tūkstančius kunigų, kurie buvo internuoti Dachau koncentracijos stovykloje. Anot popiežiaus, jo kartai ir jam  pačiam teko išgyventi karo, koncentracijos stovyklų ir persekiojimų baisumus. Šventasis Tėvas sakė „kankinių ekumenizmas ir tikėjimo liudijimas yra labiausiai įtikinantis dalykas. Jis rodo kelią į vienybę dvidešimtojo amžiaus krikščionims”.

Po homilijos buvo atminti tikėjimo liudytojai. Dvidešimtojo amžiaus kankiniai buvo suskirstyti į aštuonias grupes, apėmusias visų kontinentų, visų krikščioniškųjų Bažnyčių atminimą. Kiekvienai grupei atminti buvo perskaityti du liudijimai. Giedant įvairių konfesijų chorams kiekvienai iš aštuonių tikėjimo liudytojų grupei atminti didžiulio kryžiaus papėdėje buvo uždegtos žvakės. Minint tikėjimo liudytojus sovietų totalitarizmo sąlygomis, rusų ortodoksų metropolitas Lionginas priminė bolševikų persekiotą patriarchą Tichoną. Taip pat buvo perskaitytas vieno tikėjimo liudytojo, kalėjusio Solovkų lageryje, tekstas. Apie tikėjimo liudytojus, tapusius komunistinės sistemos aukomis kituose Europos kraštuose, priminė rumunų katalikų vyskupo Ioan Suciu  ir albanų jėzuito Anton Luli  liudijimai. Tikėjimo išpažinėjams, tapusiems  nacizmo ir fašizmo aukomis, atstovavo Buchenvalde nužudyto liuteronų kunigo Paul Schneider ir Dachau kalinto lenkų vyskupo Ignacy Jež liudijimai. Apie Kristaus išpažinėjus, paaukojusius gyvybes skelbiant Evangeliją Azijoje ir Okeanijoje, priminė neseniai mirusio kinų kardinolo Ignatius Gong Pin-mei giminaitės perskaitytas tekstas, taip pat Japonijos koncentracijos stovyklose kalintų anglikonų liudijimai. Kristaus išpažinėjams, persekiotiems dėl neapykantos katalikų tikėjimui, atstovavo Ispanijoje ir Meksikoje nužudyti krikščionys. Taip pat buvo paminėti tikėjimo ir  evangelizacijos liudytojai Afrikoje ir Madagaskare, krikščionys, atidavę gyvybę dėl Kristaus ir artimo meilės Amerikoje, taip pat tikėjimo liudytojai įvairiose pasaulio dalyse. Buvo prisimintas 1987 m. prie Amazonės nužudytas kapucinų misionierius, 1989 m. Kolumbijoje partizanų pagrobtas ir nužudytas ksaveriečių misionierius. Paminėtos neseniai Burundyje vykusio genocido aukos, taip pat amžiaus pradžioje vykusio armėnų genocido aukos. Specialiai buvo paminėti krikščionys kankiniai, žuvę islamo kraštuose – tarp jų 1996 m. Alžyre nužudyti trapistai. Popiežius vienoje maldoje prisiminė ir 1980 m. nužudytą San Salvadoro arkivyskupą Oscar Arnulfo Romero.