„Iš akių – ir iš širdies“, – byloja lietuvių liaudies patarlė. Ši skaudi tiesa gali būti taikoma kiekvienam, net pačiam garbingiausiam, nuoširdžiausiai svetimų gyvenimams pasiaukojusiam žmogui. Praėjus šimtmečiui didžioji dauguma ne tik eilinių žmonių, o ir garsių, žymių veikėjų vardų nugrimzta užmarštin. Ir tik istorijos dulkes nubraukus iškilių asmenybių vardai, jų darbai sužėri iš naujo.
Kunigas, Telšių vyskupo Antano Vaičiaus pusbrolis Jonas Ilskis Palangoje dirbo du kartus: kunigystės pradžioje ir prieš pat tremtį į Sibiro lagerius. Neįprastą gyvenimo kelią nuėjęs dvasininkas prisilietė prie iki šiol katalikų garbinamos Palangos Lurdo Švenčiausiosios Mergelės Marijos skulptūros atkūrimo. Ne veltui sakoma: Viešpaties keliai nežinomi…
Palangoje – sunkiausi darbo metai
Jonas Ilskis gimė 1907 m. balandžio 18 dieną Ylakių parapijoje, Medsėdžių kaime. Jo tėvai Jonas Ilskis ir Domicelė Prialgauskaitė buvo mažažemiai valstiečiai – valdė 12 ha žemės. Šeimoje augo 10 vaikų, Jonas buvo šeštas. J.Ilskis mokėsi Ylakių pradinėje mokykloje ir progimnazijoje, Telšių gimnazijos penktoje klasėje ir Kunigų seminarijoje. Į kunigus įšventintas 1934 m. gegužės 26 d. Taip pačiais metasi dirbo vikaru Tauragėje, po metų vikaru perkeltas į Palangą. Čia 1935-1938 m. J.Ilskis dirbo ir gimnazijos kapelionu. Nuo 1938-ųjų iki 1941-ųjų darbavosi Skuode, vėliau – Švėkšnoje. Antrąjį kartą į Palangą kunigas grįžo 1941-aisiais ir čia parapijos klebonu bei dekanu buvo iki 1948-ųjų.
Leidinyje „Žeimaičių žemė“ rašoma, kad Antrojo pasaulinio karo ir pokario suirutės metai buvo itin sunkūs. Palangos bažnyčia stipriai apgadinta pirmosiomis karo dienomis ir paskutiniaisiais karo mėnesiais.
Kunigas J.Ilskis buvo pirmasis, kuriam teko rūpintis šventovės remontu. Tais rūpesčiais jis gyveno ir karo, ir pokario metais, kai tauta išgyveno sunkius laikus: dienomis ir naktimis kaimuose, pamiškėse buvo užpuldinėjami niekuo dėti žmonės, apylinkės buvo nuolat susišaudoma, o naktimis užpuolimai persikeldavo ir į miestą, degdavo arba buvo apšaudomi tarnautojų namai. Istorikų duomenimis, rinkimų išvakarėse buvo padegti net Palangos grafo Tiškevičiaus rūmai, kur buvo įrengta balsavimo vieta. Tuo laikotarpiu nukentėjo nemažai Palangos parapijos gyventojų, daug jų buvo išvežta į Sibirą, sumažėjo gyventojų kaimuose. Nukentėjo ir nemažai moksleivių. Buvo įvykdyta provokacija, kurios metu nepagarbiai elgtasi su Stalino portretu. Dėl to trečdalis moksleivių buvo areštuoti, įkalinti, ištremti. Ieškota kaltųjų ir tarp vyresniojo amžiaus žmonių. Tuometis Palangos miesto vykdomojo komiteto pirmininkas viešoje kalboje moksleivių neramumų organizatoriumi įvardijo Palangos kleboną J.Ilskį ir pareikalavo jį iškelti iš Palangos. Telšių vyskupija 1948 m. gegužę kunigą paskyrė Viekšnių (anksčiau – Akmenės, dabar – Mažeikių rajonas) klebonu ir dekanu. Šias pareigas J.Ilskis ėjo vos vienerius metus – 1949 m. buvo suimtas ir ištremtas į Sibirą.
Po mirties paskelbtas kankiniu
Varnių muziejuje esama duomenų, kad kunigas saugumo rūsiuose išbuvo tris mėnesius, po to – dar mėnesį Lukiškių kalėjime, kur buvo nuteistas 25-erių metų bausme, atliekant ją Sibiro lageriuose. Likimas nubloškė į Taišeto platybes (Irkutsko sritis, Rusija), čia kartu su juo kalėjo Vengrijos vyskupas pagalbininkas Pranciškus Pasteris, kunigai Pranciškus Karvelis iš Kauno arkivyskupijos bei Anupras Žukas iš Telšių vyskupijos. 1954-aisiais J.Ilskis pateko į tremtinių skirstymo punktą Dolgij Mosto rajone. Čia jau gyveno ne vienas lietuvis, tarp kurių atsirado toks, kuris pasiūlė kunigui iš lagerio pabėgti. Taip atsidūrė buvusios mokinės Petronėlės Ruškytės namuose. Tai jos vyras Petras Riauka jį išlaisvino. Kunigas gavo tremtinio pasą ir gydytojui padedant apsigyveno Dolgij Mosto rajone. Per 1954-1956 metus J.Ilskis įkūrė koplytėlę, aptarnavo plačios apylinkės tremtinius ir kitataučius. Viešpaties malonė nusišypsojo dar kartą – įvyko sovietmečiu nesuvokiamas reiškinys: J.Ilskį sovietai ištrėmė dar kartą. Šįkart į… Lietuvą.
Taip kunigas vietoje 25 tremties metų, į gimtinę sugrįžo jau 1956-aisiais. Iš pradžių apsistojo Akmenėje, vėliau Ylakiuose, Viekšniuose. 1984 m. iškilmingai pažymėjęs kunigystės auksinį jubiliejų, J.Ilskis amžinam poilsiui akis užmerkė 1985 m. spalio 6 d. Viekšniuose. Šios gyvenvietės bažnyčios šventoriuje kunigas ir palaidotas.
2000 m. gegužės 7 d. Romoje, Koliziejaus aikštėje, Šventasis Tėvas Jonas Paulius II papildė šimtmečio martirologiją, paskelbdamas 114 Lietuvos kankinių. Tarp jų – ir kunigas J. Ilskis.
Išgyvenai sudėti į knygą
Nuo 1965 m. iki savo mirties valandos J.Ilskis rašė savo išgyvenimus, kurie vėliau (jau po mirties) tapo knyga „Mano gyvenimo takelis. Curriculum vitae“. Jos išleidimu 1998-aisiais pasirūpino autoriaus pusbrolis Telšių vyskupas Antanas Vaičius. Ši knyga – tarsi vadovėlis lietuvių tautos Golgotos keliams pažinti.
Kiti šaltiniai mini, kad kunigas J.Ilskis – visada buvo uolus, darbštus, pamaldus dvasininkas, visas savo jėgas skiriantis bažnyčiai ir parapijiečiams. Yra žinoma, kad literatūrinių gabumų jis turėjo taip pat nuo jaunumės: rašė prisiminimus, buvo parengęs gausiai iliustruotas Viekšnių ir Palangos bažnyčių istorijas. Tačiau ne visi jo rašto darbai išliko, nes paskutiniais metais iki tremties, ir vėliau, sovietmečiu, jis buvo persekiojamas tuometės valdžios. Todėl savo rašto darbus kunigas nuolat slėpdavo pas pažįstamus žmones, kitose vietose. Taip dalis jo darbų dingo. Kitus surinko ir išsaugojo jo pusbrolis – Telšių vyskupas Antanas Vaičius.
Palangos Lurdas
Švenčiausioji Mergelė Marija Lurde (Prancūzija) apsireiškė 1858 metais, netrukus toje vietoje pastatyta didinga Bazilika. Grafas Feliksas Tiškevičius Palangos parke, šiaurinėje Birutės kalno pusėje, Lurdo grotą su didžiojo ir mažojo urvo uolomis pagal prancūzų architekto Bonome projektą įrengė 1899 metais. Tada uoloje pastatyta ir Lurdo Dievo Motinos Marijos skulptūros kopija, kurią sukūrė žinomas danų skulptorius Tornas Valdensas (dabar ši skulptūra yra Palangos bažnyčioje).
Per Antrąjį pasaulinį karą Lurdo grota buvo žiauriai išniekinta, Švč. Mergelės Marijos skulptūra išniekinta, liko tik jos dalys ir armatūros strypai. Tais metais Palangos klebonu buvo J.Ilskis. Kunigas savo atsiminimuose dalijosi, kad 1945 metais, vykstant karo mūšiams mieste, meldėsi bažnyčioje priešais Maloningosios Motinos altorių. Kartą bažnyčioje jis išvydo šviesą, į jį prabilo šalia Marijos altoriaus stovėjusi Lurdo Marijos skulptūra: „Mano sūnau ir tarne, tu daug meldiesi, bet tau teks daug kentėti dėl mano sūnaus vardo. Melskis ir būsi išklausytas…“. Nepraėjus nė mėnesiui į zakristiją pasibeldęs žinomas to meto siaubūnas – stribas Stasys Paulauskas. Jis buvo baigęs Paryžiaus aukštąją meno mokyklą, buvo spėjęs išgarsėti kaip menininkas, bet, deja, per girtuoklystę viską prarado. Atėjęs pas kunigą J.Ilsį stribas ne grasino, o klausė kaip prašyti atleidimo. S.Paulauskas kunigui papasakojo, kaip jam Švč.Mergelė Marija įsakė liautis daryti pikta, kaip pažadėjo išgelbėti nuo pražūties. Toks sapnas stribui pasikartojęs tris kartus. Kadangi S.Paulauskas buvo kilęs iš religingos šeimos, suprato, jog sapnas – pranašiškas. Sovietai savo bendražygį, išgirdę jo pasakojimus, palaikė bepročiu ir iš tarnybos išsviedė neribotam laikui. Kunigas J.Ilskis, išklausęs atgailos prašytoją, paskyrė restauruoti Birutės kalne suniokotą Švč. Mergelės Marijos skulptūrą.
1945 m. rudenį S. Paulauskas su savo sūnumi Stasiu, surinkę visas skulptūros nuolaužas, vežimu parsivežė jas į savo dirbtuves ir iš mažiausių šukelių statulą atkūrė.
Ši brangi katalikams Švč. Marijos statula buvo atgabenta į Palangos bažnyčią ir šiandien garbingai stovi prie Maloningosios Marijos altoriaus. Iki šiol tikintieji prie šios skulptūros nuolat dega žvakes ir meldžiasi, prašydami Švč. Marijos malonių. Daug metų Palangoje puoselėjama ir tradicija pirmąją gegužės dieną rinktis prie Birutės kalno Lurdo grotos, melstis ir procesija per miestą grįžti į bažnyčią dalyvauti šv. Mišių aukoje. Dabartinę Lurde esančią Dievo Motinos Marijos kopiją savo lėšomis atstatė palangiškė Karolina Rimšienė.
Publikacijoje panaudota medžiaga iš žurnalo „Žeimaičių žemė“, Varnių muziejaus, laikraščio „XXI amžius“ ir http://angelorum.lt/ tinklaraščių.
Buvusio Palangos klebono J.Ilskio patirtus išgyvenimus į knygą „Mano gyvenimo takelis“ sudėjo jo pusbrolis vyskupas Antanas Vaičius.
