Pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną, 1941 m. birželio 22-ąją, Vilkaviškio vyskupijos, Lankeliškių parapijoje, Budavonės miške, bolševikai žiauriai nužudė tris kunigus: Vaclovą Balsį (1905-1941), Joną Petriką (1885-1941) ir Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių, daktarą Justiną Dabrilą (1905-1941).
Jonas Šidlauskas, kun. J.Dabrilos sūnėnas, surinkęs ir toliau kaupiantis informaciją apie savo dėdės ir kitų kunigų tragedijos aplinkybes Autoriaus nuotraukaKun. Jonas Petrika
Kunigas V.Balsys gimė Stočkų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje. Lankeliškių parapijoje stropiai ėjo klebono pareigas. Kunigas J.Petrika gimė Būblelių kaime, Šakių apskrityje. Dirbo redakcijose. Paskutiniais nepriklausomybės metais buvo Rygiškių Jono gimnazijos Marijampolėje kapelionas. Bolševikų okupacijos metu netekęs darbo, prieglobstį rado Lankeliškių parapijoje kaip vikaras. Kun. prof. dr. J.Dabrila gimė Nasiškių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Marijampolės, Vilkaviškio gimnazijose, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, pas jėzuitus Silezijoje. Vėliau gilino studijas Grigaliaus universitete Romoje. Buvo Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, dvasinės seminarijos profesorius. Domėjosi kino menu, buvo parengęs filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuriame 90-iai paveikslų paaiškinimus parašė dailininko brolis. Bendradarbiavo spaudoje, parengė dainų rinkinį.
Kunigai V.Balsys, J.Petrika, J.Dabrila Budavonės giraitėje prieš nužudant buvo žiauriai kankinami. Čikagos laikraštis “Draugas” 1941 m. spalio 15 d. rašė: “Jų kūnai buvo subadyti, pririšti prie medžių, nukryžiuoti, kaktose ir krūtinėse budeliai išdegino kryžius ir dar gyviems išplėšė vidurius”.
Parapijiečiai kankinio klebono kun. V.Balsio kūną parvežė į Lankeliškius ir iškilmingai palaidojo bažnyčios šventoriuje. Kiti du kunigai – kankiniai buvo parvežti laidoti į savo tėviškes.
Kun. Vaclovas Balsys
Klebono kun. P.Karaliaus rūpesčiu žudymo vietoje pastatytas kuklus, išvaizdus trijų kryžių paminklas, kuriam projektą parengė kunigas Pijus Brazauskas. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-aisiais, Lankeliškių Švč.Trejybės bažnyčia buvo susprogdinta. Vėliau laikinai viename name buvo įrengtas altorius. Tik 1950 metais pastatyta laikina, kaip ironiškai teigia išeivijos lietuviškoji enciklopedija, “barakinio stiliaus” bažnytėlė.
Kun. Justinas Dabrila savo tėviškėje tarp artimųjų J.Šidlausko asmeninio archyvo fotokopija
Karo audrai nugriovus bažnyčią, artimųjų rūpesčiu kun. V.Balsio palaikai perkelti į Kudirkos Naumiesčio kapines. Jau daugelį metų Lankeliškių bažnyčia tik aptarnaujama, nėra nuolatinio kunigo. 2002 metais senosios Lankeliškių bažnyčios griuvėsiai buvo išvalyti, sutvarkyti, aptvarkyta akmeninė tvora, tais pačiais metais iškilo ir kryžius stovėjusiai bažnyčiai atminti. Jį pašventino pirmą parapiją lankęs, tada dar tik pradėjęs dirbti Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Marijampolėje gyvena kun. prof. dr. J.Dabrilos sūnėnas Jonas Šidlauskas, kuris yra dirbęs Lietuvos kino studijoje kino operatoriumi. Filmavęs ir fotografavęs sovietinio gyvenimo buitį, istorinius paminklus, masines šventes, kūręs kino dokumentines juostas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kino veteranas J.Šidlauskas Vilkaviškio vyskupijos buvo įpareigotas atstovauti teisminėse instancijose tiriant 1941 m. birželio 22 d. trijų kunigų Budavonės miške nužudymo bylą, vykdant liudininkų apklausą, istorinių dokumentų rinkimą. Šiemet garbiajam kun. J.Dabrilos giminaičiui birželio 21 dieną sukanka aštuoniasdešimt metų, tačiau jubiliatas atrodo žvalus ir energingas. Jo sukauptame archyve daug dokumentų, liudininkų parodymų. Tarp tokių liudininkų – Albinas Papečkys, miškininko sūnus Kiveris, gydytoja Nerutė E.Papečkienė ir daugelis kitų, kurie matė kunigų kankinimus ir žudynes. Tai jie yra raštiškai paliudiję, jų parodymai įrašyti į magnetofono juostą.
Pasak J.Šidlausko, dar prieš tris dienas iki karo pradžios sovietų kariniai daliniai telkėsi Budavonės ir kituose aplinkiniuose miškuose. Budavonės miške buvo įsikūręs štabas, kuris naudojosi AK ryšio linija (tik šia ryšio priemone pasitikėjo Stalinas – K.D.). Atsitiko taip, kad, nutrūkus ryšiui, paskui nutęstą ryšio kabelį ėję tikrintojai Lankeliškių klebonijos sode aptiko nupjautą kabelį. Neilgai aiškinęsi, kas iš tikrųjų nupjovė jį, bolševikų budeliai nesugalvojo nieko kita, kaip nužudyti tris kunigus. Stebina tai, kad jie kankino tris niekuo nekaltus kunigus, vertė juos atsižadėti savo tikėjimo, o jiems neatsižadėjus rėžė iš nugaros diržus, pjaustė ausis, nosis, liežuvius, kol nukankino ir taip išniekintus paliko kaip savo žvėriškumo liudininkus.
Ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais, paskutinįjį šeštadienį prieš Jonines, žmonės rinkosi Lankeliškiuose. Kaimo katalikų bendruomenės rūpesčiu šventoriuje iškilo skulptūra – laiminantis Kristus. Paminkle įrašyti žodžiai: “Palaimink, Viešpatie, auką, kurią sudėjo 1941 m. birželio 22 d. bolševikų žiauriai nukankinti kunigai V.Balsys, J.Dabrila, J.Petrika”. Projekto autorius – iš šio krašto (iš Klampučių kaimo) kilęs kino dailininkas, dekoratorius Algimantas Šiugžda.
Šie trys kunigai kankiniai tebelaukia Katalikų Bažnyčios kankinių vainiko pripažinimo.
Pačią pirmąją Antrojo pasaulinio karo dieną, 1941 m. birželio 22-ąją, Vilkaviškio vyskupijos, Lankeliškių parapijoje, Budavonės miške, bolševikai žiauriai nužudė tris kunigus: Vaclovą Balsį (1905-1941), Joną Petriką (1885-1941) ir Vilkaviškio kunigų seminarijos profesorių, daktarą Justiną Dabrilą (1905-1941).
Kunigas V.Balsys gimė Stočkų kaime, Žvirgždaičių valsčiuje, Šakių apskrityje. Lankeliškių parapijoje stropiai ėjo klebono pareigas. Kunigas J.Petrika gimė Būblelių kaime, Šakių apskrityje. Dirbo redakcijose. Paskutiniais nepriklausomybės metais buvo Rygiškių Jono gimnazijos Marijampolėje kapelionas. Bolševikų okupacijos metu netekęs darbo, prieglobstį rado Lankeliškių parapijoje kaip vikaras. Kun. prof. dr. J.Dabrila gimė Nasiškių kaime, Vilkaviškio apskrityje. Mokėsi Marijampolės, Vilkaviškio gimnazijose, Vilkaviškio kunigų seminarijoje, pas jėzuitus Silezijoje. Vėliau gilino studijas Grigaliaus universitete Romoje. Buvo Vilkaviškio gimnazijos kapelionas, dvasinės seminarijos profesorius. Domėjosi kino menu, buvo parengęs filmą apie Mikalojų Konstantiną Čiurlionį, kuriame 90-iai paveikslų paaiškinimus parašė dailininko brolis. Bendradarbiavo spaudoje, parengė dainų rinkinį.
Kunigai V.Balsys, J.Petrika, J.Dabrila Budavonės giraitėje prieš nužudant buvo žiauriai kankinami. Čikagos laikraštis “Draugas” 1941 m. spalio 15 d. rašė: “Jų kūnai buvo subadyti, pririšti prie medžių, nukryžiuoti, kaktose ir krūtinėse budeliai išdegino kryžius ir dar gyviems išplėšė vidurius”.
Parapijiečiai kankinio klebono kun. V.Balsio kūną parvežė į Lankeliškius ir iškilmingai palaidojo bažnyčios šventoriuje. Kiti du kunigai – kankiniai buvo parvežti laidoti į savo tėviškes.
Klebono kun. P.Karaliaus rūpesčiu žudymo vietoje pastatytas kuklus, išvaizdus trijų kryžių paminklas, kuriam projektą parengė kunigas Pijus Brazauskas. Antrojo pasaulinio karo metu, 1944-aisiais, Lankeliškių Švč.Trejybės bažnyčia buvo susprogdinta. Vėliau laikinai viename name buvo įrengtas altorius. Tik 1950 metais pastatyta laikina, kaip ironiškai teigia išeivijos lietuviškoji enciklopedija, “barakinio stiliaus” bažnytėlė.
Karo audrai nugriovus bažnyčią, artimųjų rūpesčiu kun. V.Balsio palaikai perkelti į Kudirkos Naumiesčio kapines. Jau daugelį metų Lankeliškių bažnyčia tik aptarnaujama, nėra nuolatinio kunigo. 2002 metais senosios Lankeliškių bažnyčios griuvėsiai buvo išvalyti, sutvarkyti, aptvarkyta akmeninė tvora, tais pačiais metais iškilo ir kryžius stovėjusiai bažnyčiai atminti. Jį pašventino pirmą parapiją lankęs, tada dar tik pradėjęs dirbti Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila.
Marijampolėje gyvena kun. prof. dr. J.Dabrilos sūnėnas Jonas Šidlauskas, kuris yra dirbęs Lietuvos kino studijoje kino operatoriumi. Filmavęs ir fotografavęs sovietinio gyvenimo buitį, istorinius paminklus, masines šventes, kūręs kino dokumentines juostas, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kino veteranas J.Šidlauskas Vilkaviškio vyskupijos buvo įpareigotas atstovauti teisminėse instancijose tiriant 1941 m. birželio 22 d. trijų kunigų Budavonės miške nužudymo bylą, vykdant liudininkų apklausą, istorinių dokumentų rinkimą. Šiemet garbiajam kun. J.Dabrilos giminaičiui birželio 21 dieną sukanka aštuoniasdešimt metų, tačiau jubiliatas atrodo žvalus ir energingas. Jo sukauptame archyve daug dokumentų, liudininkų parodymų. Tarp tokių liudininkų – Albinas Papečkys, miškininko sūnus Kiveris, gydytoja Nerutė E.Papečkienė ir daugelis kitų, kurie matė kunigų kankinimus ir žudynes. Tai jie yra raštiškai paliudiję, jų parodymai įrašyti į magnetofono juostą.
Pasak J.Šidlausko, dar prieš tris dienas iki karo pradžios sovietų kariniai daliniai telkėsi Budavonės ir kituose aplinkiniuose miškuose. Budavonės miške buvo įsikūręs štabas, kuris naudojosi AK ryšio linija (tik šia ryšio priemone pasitikėjo Stalinas – K.D.). Atsitiko taip, kad, nutrūkus ryšiui, paskui nutęstą ryšio kabelį ėję tikrintojai Lankeliškių klebonijos sode aptiko nupjautą kabelį. Neilgai aiškinęsi, kas iš tikrųjų nupjovė jį, bolševikų budeliai nesugalvojo nieko kita, kaip nužudyti tris kunigus. Stebina tai, kad jie kankino tris niekuo nekaltus kunigus, vertė juos atsižadėti savo tikėjimo, o jiems neatsižadėjus rėžė iš nugaros diržus, pjaustė ausis, nosis, liežuvius, kol nukankino ir taip išniekintus paliko kaip savo žvėriškumo liudininkus.
Ir šiemet, kaip ir kiekvienais metais, paskutinįjį šeštadienį prieš Jonines, žmonės rinkosi Lankeliškiuose. Kaimo katalikų bendruomenės rūpesčiu šventoriuje iškilo skulptūra – laiminantis Kristus. Paminkle įrašyti žodžiai: “Palaimink, Viešpatie, auką, kurią sudėjo 1941 m. birželio 22 d. bolševikų žiauriai nukankinti kunigai V.Balsys, J.Dabrila, J.Petrika”. Projekto autorius – iš šio krašto (iš Klampučių kaimo) kilęs kino dailininkas, dekoratorius Algimantas Šiugžda.
Šie trys kunigai kankiniai tebelaukia Katalikų Bažnyčios kankinių vainiko pripažinimo.
Marijampolė-Vilkaviškio rajonas