Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing ISTORIKĖS DR. ALDONOS VASILIAUSKIENĖS „UKRAINIETIŠKOS VEIKLOS“ ĮVERTINIMAS (Tęsinys)
Petkevičaitės-Bitės medalio įteikimas Seime. G. Karctano nuotr.

ISTORIKĖS DR. ALDONOS VASILIAUSKIENĖS „UKRAINIETIŠKOS VEIKLOS“ ĮVERTINIMAS (Tęsinys)

Autorius Doc. dr. Irena Ramaneckienė
Šaltinis Mokslo Lietuva, Nr. 8 (651)

 

Romoje publikuota monografija

2014 m. Romoje 53-uoju „Analectos“ tomu išleista dr. A. Vasiliauskienės monografija „Vasilijaus Zinko studija „Sesuo Rafaila“: istorinis biografinis kontekstas, moksliniai komentarai ir teologinė terminologija“. Knygos pasirodymui įtakos turėjo ir tai, kad 2005 m. tėvas Vasilijus (Volodomyras Evheno Zinko) OSBM lankėsi Bazilionų mokykloje, susitiko su mokiniais. Tas susitikimas ir paskatino dr. A. Vasiliauskienę iš mokslinių pozicijų pasigilinti į svečio knygą „Sesuo Rafaila“.

Ši studija yra ne tik į lietuvių kalbą išversta ukrainiečio kun. V. Zinko, gyvenusio Brazilijoje, knyga apie lietuvaitę seserį Rafailą (Vandą Rimkevičiūtę). A. Vasiliauskienė liudija, kad lietuvių ir ukrainiečių ryšiai tęsėsi nuo ankstyvųjų viduramžių. Jie buvo puoselėjami ir išeivijoje. Šiandien jie pakylėti į tarptautinį lygmenį, abiejų šalių mokslininkų pastangomis, siekiant atkurti bendros istorijos tarpsnį, išnagrinėti buvusius kultūrinius ir religinius ryšius, ypač Brastos Bažnytinės unijos ir unitų Bažnyčios istoriją bei abiejų tautų panašią kovą už savo laisvę XIX–XX a.

Išryškėjo A. Vasiliauskienės kruopštumas ir dėmesys net pačioms mažiausioms faktinės medžiagos detalėms ir kantrybė, jas tikslinant. Didelė gausa išnašų, paaiškinimų, komentarų, papildymų leidžia šią monografiją vadinti savotiška enciklopedija, teikiančia išsamių žinių apie istorinius lietuvių ir ukrainiečių tautų santykius, ypač apie Rytų (graikų) apeigų katalikus, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją, Lietuvos ir Lenkijos unitus. A. Vasiliauskienė monografiją rašė aštuonerius metus. Remėsi pačios surinkta Lietuvos, Ukrainos, Brazilijos, Vatikano archyvų medžiaga; įvairiose valstybėse išleistais katalogais, enciklopedijomis, kalendoriais, moksliniais straipsniais, minėtų šalių publicistika ir kitais archyviniais šaltiniais.

Monografija pristatyta Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje (minint jos 500 metų jubiliejų), Lvovo nacionaliniame Ivano Franko universitete, Lvovo religijų istorijos muziejuje ir kt. Skapiškio pagrindinės mokyklos mokiniai, sumanių mokytojų vadovaujami, sukūrė sceninius vaizdelius iš sesers Rafailos ir jos tėvų gyvenimo. Monografijos sutiktuvės įvyko Utenos A. ir M. Miškinių viešojoje bibliotekoje, Šiaulių universitete ir kt.

Mokslinių straipsnių rinkinys lietuvių ir ukrainiečių kalbomis „Šventojo Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies – liaudžiai“. (2017). Lietuvių ir ukrainiečių kalbomis išleido: Šiaulių universitetas, Lvovo nacionalinis Ivano Franko universitetas. Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio flosofjos–teologijos studijų bazilijonų institutas, 291 p.

Knyga apie bazilijonų atgimimą Lietuvoje

2017 m. gruodį pasirodė dvikalbė knyga „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas: iš liaudies liaudžiai / Чин Святого Василiя Великого: iз народу – народовi“ (Šiauliai–Lvovas, 2017 m., sudarytojos: dr. Aldona Vasiliauskienė ir Olena Lukačuk). Jos pratarmėje tuometinis Šiaulių universiteto rektorius prof. Donatas Jurgaitis, įvertindamas dr. A. Vasiliauskienės, tarptautinių konferencijų iniciatorės ir organizatorės, indėlį, pažymi, kad universiteto mokslo bendruomenė didžiuojasi, kad 2001 m. lapkričio 8–11 d. Lietuvoje įvyko pirmoji pasaulyje tarptautinė mokslinė–praktinė konferencija, skirta Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui, kurios tema „Bazilijonai Lietuvoje ir Ukrainoje“ susieta su Švč. Trejybės bažnyčios Vilniuje grąžinimo Rytų apeigų katalikams – tėvams bazilijonams dešimtmečiu.

Naujasis leidinys – XI tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimų pagrindu parengtas mokslinių straipsnių rinkinys. Tai paminklas dabartinei vienuolių bazilijonų veiklai įamžinti, skirtas plačiam skaitytojų ratui. Jo aukšta vertė pažymėta ir Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos G. S. Skovorodos Filosofijos instituto Religijotyros skyriaus prof. Liudmilos Filipovič recenzijoje: „Mokslinį leidinio vertingumą stiprina straipsnių autorių naudoti šaltiniai ir visapusiškai dalykiška jų analizė, tarp jų ir leidinys„Vilniaus vienuolyno gynyba“. Straipsniai parengti, remiantis gausiais archyviniais duomenimis.“

Turiningą vienuolių bazilijonų ir Lietuvos bei Ukrainos pasauliečių veiklą atskleidžia ir 52 informatyvių fotografijų ciklas bei jas paaiškinantys užrašai. Prof. dr. Vaclovo Tričio recenzijoje konstatuojama: „Tai bendras trijų aukštojo mokslo institucijų leidinys <…>, kuriame istoriškai įprasminta visų ligi tol vykusių konferencijų reikšmė, populiarinant vienintelio Lietuvoje įsteigto Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino veiklą, jo įtaką kultūrai, švietimui, visuomenės dvasingumo ir politinio sąmoningumo ugdymui.“

Spaustuvės dažų laukia nauja knyga

Naujoji dr. A. Vasiliauskienės monografija pavadinta „Lietuva – Ukraina: religija, mokslas, kultūra“. Sprendžiant iš turinio, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino nariai ne tik XVI–XIX a. praktiniais darbais rašė savo vienuolijos istoriją. Ją rezultatyviai teberašo ir iki šiol. Nemažai svarbių momentų iš 15 bendradarbiavimo metų lietuvių ir ukrainiečių kalbomis tiksliai užfiksuota dr. A. Vasiliauskienės publikacijose, kurių suskaičiuojama per 500. Tai straipsniai, nušviečiantys vienuolių bazilijonų susitikimus su eiliniais žmonėmis, mokiniais ir mokslininkais. Visa tai davė pastebimų rezultatų: graikų apeigų katalikai tapo daugiau žinomi visuomenei.

Spaudai parengta knyga ypač vertinga tuo, kad iš kasdienio gyvenimo surinkta, susisteminta ir apibendrinta gausi faktinė medžiaga, liudijanti Vilniaus vienuolių bazilijonų 2001–2016 m. veiklą, likviduojant bolševikinio ateizmo padarytą žalą bažnyčiai ir pačiam Ordinui, puoselėjant dviejų tautų – graikų ir lotynų apeigų katalikų bendradarbiavimo tradicijas.

Ne mažiau svarbi ir praktinė tokios knygos reikšmė. Joje: 1) identifikuotas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčios vienuolių, vadovaujamų tėvo Pavlo (Petro Jachimec) OSBM, indėlis, populiarinant Ordiną ir jo veiklą; 2) atskleista lotynų ir graikų apeigų katalikų bendravimo specifika lietuvių ir ukrainiečių bendradarbiavimo kontekste; 3) nustatytas poreikis fiksuoti ir kaupti informaciją Ukrainos graikų apeigų katalikų bažnyčios istorijai rašyti ateityje; 4) atkurtas istorinis teisingumas – į tikinčiųjų atmintį sugrąžintas pamirštas Bazilijonų ordinas; 5) reabilituoti įvairių valdžių represuoti Ordino veikėjai, iš užmaršties prikelti liaudies dvasinio tobulinimo vadovai; 6) šiuo metu Šiaulių rajone, Bazilionuose besidarbuojantiems Šv. Bazilijaus Didžiojo parapijos dvasininkams (lotynų apeigų kunigams) pateikta išsami graikų apeigų katalikų vienuolių pradėtų sielovados darbų istorija.

2017 m. Lvove vykusios tarptautinės konferencijos dalyvio pažymėjimas

Dr. A. Vasiliauskienės parengta monografija svariai prisidėtų, atliekant gilesnius Bazilijonų ordino veiklos tyrimus ateityje. Tačiau pavojus šiai knygai neišvysti dienos šviesos, t. y. nepatekti į skaitytojų rankas, – realus. Nors leidinio redagavimo ir vertimo išlaidas padengė pati autorė, bet knygos maketavimo ir leidybos išlaidos jau būtų visai nebepakeliamos. Dar tikimasi… Dar laukiama dėmesio iš naujosios Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino administracijos Ukrainoje. Gal į tą problemą dėmesį atkreips Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvos Respublikoje Volodimiras Jatsenkivskis, 2019 m. lapkričio mėnesį lankęsis Bazilionų mokykloje-daugiafunkciniame centre, kur garbingi svečiai buvo supažindinti su bažnyčios ir mokyklos istorija, jos mokyklos erdvėmis – rašytojos B. Mejerytės klase-muziejumi, kultūrinių dialogų puoselėtojos dr. A. Vasiliauskienės, lydėjusios svečius, vardo klase. Jiems papasakota ir apie mokykloje organizuotas tarptautines konferencijas.

Be abejo, šioje knygoje vietos galėtų rasti ir 2019 m. „XXI amžiuje“ A. Vasiliauskienės iniciatyva pradėtas spausdinti straipsnių ciklas „Rytų (graikų) apeigų katalikų (unitų) dvasinis gyvenimas Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčioje“, kuriame skaitytojai supažindinami su dabar vykstančiais Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios remonto darbais ir puošyba, čia rengiamomis parodomis bei labdaros koncertais.

Asmeninių ir institucinių ryšių plėtotė

Dr. A. Vasiliauskienės dėka, jos nuolatinių vizitų į Ukrainą metu, ukrainiečių mokslininkų kvietimu į Lietuvą dalyvauti konferencijose ir ukrainotyros suvažiavimuose bei ukrainistų kongresuose buvo mezgami asmeniniai ir instituciniai ryšiai su Ukrainos nacionalinės mokslų akademijos Istorijos ir filosofijos, Etnografijos, Etnologijos, Šaltynotyros institutais; Kijevo ir Lvovo nacionaliniais universitetais, Šiaulių universitetu, Lvovo religijų istorijos muziejumi ir daugeliu kitų įstaigų.

Pirmosios mokslinės–praktinės konferencijos padėjo tvirtus pagrindus dalykiniams Šiaulių universiteto ryšiams su vienuoliais bazilijonais puoselėti. Tada užmegzti ryšiai greitai peraugo į Šiaulių universiteto ir Metropolito Josyfo Veljamino Rutskio filosofijos–teologijos studijų bazilijonų instituto ilgalaikio bendradarbiavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 2004 m. rugsėjo 30 d. Kitas panašus Šiaulių universiteto žingsnis – 2005 m. gegužės 25 d. sudaryta bendradarbiavimo sutartis su Lvovo nacionaliniu Ivano Franko universitetu. Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo Šiaulių universitetas tapo pirmąja Lietuvos aukštąja mokykla, pradėjusia kurti dalykinius akademinius santykius su Ukrainos aukštosiomis mokyklomis. A. Vasiliauskienei šiuos faktus paviešinus Lietuvos periodinėje spaudoje, abi Šiaulių universiteto ir minėtų Ukrainos institucijų sutartys virto paskata kitoms Lietuvos aukštosioms mokykloms, kaip antai, Lietuvos edukologijos universitetui, Vilniaus universitetui ir kt., ieškoti analogiškų bendradarbiavimo galimybių.

2005 m. gegužės 11 d. A. Vasiliauskienės iniciatyva metropolito Josyfo Veljamino Rutskio Filosofijos–teologijos studijų Bazilijonų institute organizuotos Šiaulių universiteto dienos, kurios įsiliejo į VI tarptautinę mokslinę konferenciją, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinui. 2007 m. vasarą Šiaulių universiteto studentai kartu su Lvovo nacionalinio Ivano Franko universiteto studentais atliko archeologinę praktiką Pidhircuose. Ten lietuvius kuravo dr. A. Vasiliauskienė, o globojo vienuoliai bazilijonai. Briuchovičių bazilijonų institute buvo dėstytas lietuvių kalbos kursas, kuriam vadovavo Šiaulių universiteto prof. Genovaitė Kačiuškienė. Studentams, išlaikiusiems testus, buvo numatyta organizuoti praktiką Bazilijonų vidurinėje mokykloje. Deja, dėl susidariusių nepalankių sąlygų jos suorganizuoti nepavyko.

2008 m. liepą ir rugpjūtį Šiaulių universiteto dėstytojai ir studentai talkino stovykloje „Atgaja – 2008“, kurią Karpatuose organizavo Lvovo lietuvių bendruomenė „Medeina“. Stovyklos kuratorė buvo dr. A. Vasiliauskienė. 2017 m. sausio 13–15 d. Marijano Remeikio vadovaujamas Kupiškio kamerinis choras „Cantus Vita“ Ivano Frankivske atstovavo Lietuvai, dalyvaudamas bazilijonų surengtame aštuntajame kalėdinių giesmių festivalyje „Kalėdos Maizliuose“. Vienuolių bazilijonų dėka kupiškėnų choristai pirmieji iš Lietuvos giesmėmis įsiliejo į Ukrainos šventę, skirtą Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino 400 metų jubiliejui. Jie džiaugėsi, kad jų atliekamas giesmes girdėjo ukrainiečiai. Ne mažiau tuo džiaugėsi ir tos kelionės iniciatorė, oficialių susitikimų organizatorė ir vertėja dr. A. Vasiliauskienė.

Straipsnių rinkinio sutiktuvės LR Seime

Kupiškėnų delegacija, vadovaujama Kupiškio mero Dainiaus Bardausko, jau vyko ne į nežinomą susitikimą Ukrainoje, bet į suėjimą su bičiuliais. Delegaciją lydėjo Kupiškio televizijos ir informacijos centro vadovas Povilas Vireliūnas, filmavęs ne tik festivalį, bet ir mero D. Bardausko oficialius susitikimus su Žovkvos bei Ivano Frankivsko miestų merais, jo interviu Ukrainos televizijos kanalų, radijo laidų bei spaudos darbuotojams. P. Vireliūno dėka giesmių festivalį „Kalėdos Maizliuose“, kuriame dalyvavo 41 kolektyvas (vaikų ir suaugusiųjų chorai, vokaliniai ir styginiai ansambliai, kapelos), pamatyti ir išgirsti galėjo visų Lietuvos regionų žiūrovai.

Choras „Cantus Vita“ jau pirmąja atlikta giesme pelnė klausytojų palaikymą. Ji suskambėjo visu grožiu, suvirpino širdis ir išspaudė ašaras. Tada Kristaus Karaliaus bažnyčioje kalėdines giesmes giedojo 5 kolektyvai. „Cantus Vita“ chorui buvo suteikta išimtinė teisė giedoti ilgiau nei kitiems. Kupiškio delegacijos nariai turėjo galimybę susipažinti ir artimiau pabendrauti su vienuoliais bazilijonais, jų dėka pabuvoti Rytų apeigų katalikų šventovėse aukojamose šv. Mišiose. Lietuviai jautė nuoširdų Ivano Frankivsko gyventojų, dalyvavusių festivalyje, dėmesį ir dėkingumą.

Festivalį „Kalėdos Maizliuose“ dr. A. Vasiliauskienė plačiai pristatė Lietuvos laikraščiuose „XXI amžius“, „Lietuvos aidas“, rajono laikraštyje „Kupiškėnų mintys“ ir kt. (Tęsinys – kitame numeryje)