Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Čikagoje paženklintas Pasaulio tautų teisuolio kapas
Kunigo Kazimiero Kavaliausko antkapis pažymėtas Pasaulio tautų teisuolio ženklu. Asmeninė nuotr.

Čikagoje paženklintas Pasaulio tautų teisuolio kapas

Autorius Viktorija Simokaitienė- Kavaliauskaitė
Šaltinis Šiaulių kraštas, 2023 12 31

 

Lapkričio 18–30 dienomis kartu su artimaisiais lankiausi Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Patyrėme daug nuostabių ir įsimintinų akimirkų, kiek leido galimybės, susipažinome su lietuvių bendruomenės veikla, aplankėme svarbiausius lituanistinius objektus, susitikome su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu Čikagoje Julijonu Matuku. Svarbiausias šios kelionės tikslas buvo aplankyti mano senelio brolio kunigo Kazimiero Kavaliausko kapą ir antkapį paženklinti Pasaulio tautų teisuolio simboliu.

Svarbiausi įvykiai

Švč. Mergelės Marijos gimimo bažnyčioje Marquette Parke mus svetingai pasitiko lietuvių bendruomenės atstovai. Turėjome svarbų susitikimą su Lietuvos Respublikos generaliniu konsulu Čikagoje Julijonu Matuku. Draugiškoje ir iškilmingoje aplinkoje su džiaugsmu pristatėme atsivežtą Pasaulio tautų teisuolių ženklą (architekto Tauro Budzio kūrinį). Čikagoje tai – pirmas toks Pasaulio tautų teisuolio įamžinimas. Šį vardą gavusių žmonių, gyvenusių Ilinojaus valstijoje, yra daugiau. Gavome pasiūlymą tęsti bendradarbiavimą, padedant ženklinti jų atminimo vietas.

Vėliau keliavome į Šv. Kazimiero lietuvių kapines. Radę kunigų sektoriuje kunigo K. Kavaliausko kapą, antkapį pažymėjome Pasaulio tautų teisuolio ženklu.

Aplankėme bažnyčią, kurioje iki 1972 metų dirbo kunigas K. Kavaliauskas. Tuo metu ji vadinosi Šv. Kazimiero lituanistinė mokykla. Ten, kur ji stovi, buvo lietuvių gyvenami rajonai. Šiuo metu juos užėmė išeiviai iš Afrikos. Dabar jiems priklausanti ši šventovė vadinasi Heichs. Mūsų apsilankymo metu joje vyko pamaldos, nepaisant to, mums leido stebėti šv. Mišias ir apžiūrėti šiuos maldos namus.

Lietuviškumo takais

Aplankėme Maironio lituanistinę mokyklą Lemonte. Mus pasitikusios mokytojos pavedžiojo po erdves, kuriose vyksta kultūriniai renginiai, eksponuojami vaikų meniniai darbai. Parodė klases ir mokomąją medžiagą. Čia repetuoja tautinių šokių kolektyvas „Suktinis”. Šeštadieniais besilankantys išeivių vaikai mokosi lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos, gamtos, kultūros. Iniciatyvių ir kūrybingų mokytojų pastangomis, vaikai supažindinami su lietuvių nacionaliniais papročiais ir tautiniu savitumu.

Nuvykome į Jaunimo centrą, įsikūrusį viename iš jėzuitų vienuolyno pastatų. Centro patalpose vyksta įvairių lietuvių organizacijų suvažiavimai, posėdžai, meno renginiai. Yra sudarytos visos galimybės jaunimui puoselėti lietuvišką kultūrą, išsaugoti tautinę tapatybę. Neseniai jėzuitams perdavus Jaunimo centro reikmėms visus statinius ir žemę, vietos užteks ir lituanistinei mokyklai, Čiurlionio dailės galerijai bei Lituanistikos tyrimo ir studijų centrui.

Paskutinis mūsų apsilankymas buvo Balzeko lietuvių kultūros muziejuje (Balzekas Museum of Lithuanian Culture). Jis veikia ir kaip informacijos centras, kuriame sukaupta milžiniška su lietuvių išeiviais susijusi medžiaga. Muziejuje dažnai organizuojamos paskaitos apie Lietuvą lietuvių ir anglų kalbomis, rengiamos parodos. Iš arčiau įsigilinti į 17-os dabar veikiančių skyrių veiklą prireiktų kelių dienų. Pamatėme tik dalį kultūrinių ir istorinių ekspozicijų. Įspūdinga buvo per audiovizualizaciją ir kovinę įrangą patirti sukrečiančius pasaulinių karų vaizdus.

Kaip išsaugoti lietuvybę

Čikagos lietuvių bendruomenė iki šiol nepamiršta savo istorinių šaknų, per kartų kartas tęsia lietuviškas tradicijas. Renato ir Raimondos Sipavičių šokių kolektyvas „Suktinis“ dalyvauja įvairiuose kultūros renginiuose bei remia labdaros ir paramos fondus. Mane sužavėjo jų pastangos kurti Lietuvą išeivijoje. Šis pavyzdys mus įpareigoja būti Lietuvos patriotais ir puoselėti jos vertybes.

Už kelionės organizavimą ir paskatinimą nuoširdžiai dėkoju nuostabiems Pakruojo rajono Lygumų krašto žmonėms: Angelijai ir Stasiui Sipavičiams, Laimutei Eidukienei ir jos dukrai Jurgitai. Taip pat labai ačiū Renatui ir Raimondai Sipavičiams, kurie mus globojo ir lydėjo po Čikagą. Liko atmintyje nepamirštami ir prasmingi įspūdžiai.