Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Piligriminė kelionė į Balstogę (2008 rugsėjis)

Piligriminė kelionė į Balstogę (2008 rugsėjis)

Autorius Mykolas Sotničenka
Šaltinis Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarija, 2008 09 28

 

Rugsėjo 27-28 d. Vilniaus šv. Juozapo kunigų seminarijos bendruomenė drauge su propedeutinio kurso studentais ir vadovybe viešėjo Rytų Lenkijoje – Seinuose ir Balstogėje. Pagrindinis kelionės tikslas – dalyvavimas sekmadienį Balstogėje aukotose šv. Mišiose, kurių metu Vilniaus arkivyskupijos kunigas Mykolas Sopočka, 1927-1932 m. Vilniaus kunigų seminarijoje dirbęs dvasios tėvu, buvo paskelbtas palaimintuoju.

Išvykos metu aplankyta Seinų bazilika, kurioje dirbdamas XIX-XX a. sankirtoje vyskupijai vadovavo vysk. Antanas Baranauskas, vėliau palaidotas bazilikos sienoje. Prie bazilikos esančiuose senuosiuose vienuolyno pastatuose ilgus metus glaudėsi Seinų kunigų seminarija, ugdžiusi Vincą Mykolaitį-Putiną, Vincą Kudirką, Vincentą Borisevičių, Mykolą Krupavičių. Vilnietiško baroko stiliaus šventovėje, architektūriškai seseriškoje Vilniaus šv. Kotrynos, Kryžiaus Atradimo, šv. Rapolo bažnyčioms, stovi stebuklinga XIV a. Dievo Motinos skulptūra, 1975 m. kardinolų Stefano Višinskio ir Karolio Vojtylos vainikuota Vatikano kapitulos karūnomis. Seinų Marijos skulptūra priklauso labai retoms atidaromoms skulptūroms. Uždaryta ji vaizduoja soste sėdinčią Dievo Motiną, prilaikančią Kūdikį, stovintį ant jos dešiniojo kelio. Atidarius statulą, Marija tampa stovinti, be kūdikio, plačiai išskleidusi apsiaustą, kuriuo apglobiami žmonės ir Švč. Trejybė. Pagiedojus lietuviškų Marijai skirtų giesmių, gretimos Punsko parapijos vikaras kun. Donatas Rolskis ir Seinų lietuvių bendruomenės vicepirmininkas Vytautas Grigutis seminaristams papasakojo apie išeivijos lietuvių gyvenimą, pastoraciją, bendruomenės veiklą.

Vakare seminaristus šiltai pasitiko bei priėmė Balstogės kunigų seminarijos vadovybė ir seminaristai. Pastaroji kunigų seminarija įsteigta 1945 m., kuomet tuometis Vilniaus arkivyskupas R. Jalbžykovskis, įvertinęs apgailėtiną seminarijos egzistavimo Vilniuje perspektyvą, ją perkėlė į Balstogę. Todėl, laikydama save Vilniaus seminarijos tradicijų tęsėja, seminarija Balstogėje svečius pasitinka Aušros Vartų Gailestingumo Motinos paveikslu lange ir koplyčioje, Vilniaus bažnyčių portretais ir freskomis, iškaltomis minint šv. Kazimiero mirties 500 jubiliejų. Drauge su šios seminarijos studentais šv. Juozapo seminarijos auklėtiniai šeštadienio vakare dalyvavo kun. Mykolo Sopočkos beatifikacijos (paskelbimo palaimintuoju) vigilijos pamaldose, kuriose melsta pašaukimų abiem vyskupijoms.

Nuo ankstyvo sekmadienio ryto į Balstogę plūstelėjo piligrimų, garbinančių Dievo Gailestingumą, banga. Tądien palaimintuoju paskelbtas kun. Mykolas Sopočka, labiausiai žinomas kaip šv. Faustinos Kovalskos dvasios tėvas ir nuodėmklausys, daug nusipelnęs, kad Dievo Gailestingumo žinia įgautų konkrečios maldingumo formos pavidalą ir kuo greičiau pasklistų po pasaulį. Šio kunigo raginama sesuo Faustina parašė savo Dienoraštį, jo dėka Gailestingojo Jėzaus vizija buvo įkūnyta paveikslo drobėje ir suburta Dievo Gailestingumui atsidavusi vienuolija. Kunigas Mykolas dar iki susitikimo su vienuole, nulėmusiu jo tolesnės tarnystės kryptį, pasižymėjo kaip uolus karių, jaunimo kapelionas, seminaristų dvasios tėvas, Vilniaus universiteto dėstytojas, visuomenininkas. Paskutinius tris gyvenimo dešimtmečius tarsi tremtyje, vis vildamasis grįžti į Vilnių, jis praleido Balstogėje, aktyviai rūpindamasis, jog Dievo Gailestingumo žinia plistų vis plačiau (platesnę pal. kun. Mykolo Sopočkos biografiją rasite pirmajame šių mokslo metų „Teesie“ numeryje).

Iškilmingose kunigo Mykolo Sopočkos beatifikacijos šv. Mišiose, kurioms vadovavo Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato, popiežiaus Benedikto XVI vardu perskaitęs Dievo tarno kunigo Mykolo Sopočkos skelbimo palaimintuoju formulę, kartu meldėsi daugelis Bažnyčios Lenkijoje vyskupų, Vilniaus arkivyskupas metropolitas Audrys Juozas Bačkis, Minsko-Mogiliovo arkivyskupas Tadas Kondrusevičius ir daugiatūkstantinė minia tikinčiųjų iš Lietuvos, Lenkijos, Gudijos ir kitų šalių. Homilijos metu palaimintojo gyvenimą prisiminė Krokuvos arkivyskupas kardinolas Stanislovas Dzivišas, kvietęs į kunigą Mykolą žvelgti ne vien šv. Faustinos šviesoje, bet ir kaip į žmogų, besąlygiškai pasinėrusį į Dievo Gailestingumą. Šv. Mišių pabaigoje susirinkusius tikinčiuosius iš Vatikano pasveikino popiežius Benediktas XVI, kalbėjęs, kad dėl šios beatifikacijos labiausiai džiūgauja Tėvo namuose popiežius Jonas Paulius II, pasaulį pavedęs Dievo Gailestingumui. Popiežiaus legatas arkivyskupas Angelo Amato, pristatydamas naujojo palaimintojo aktualumą, kunigus kvietė savo pastoracijoje atsižvelgti į kun. Mykolo pavyzdį, raginantį kunigystėje didžiąją laiko dalį praleisti klausykloje ir imantis dvasinio vadovavimo pareigų. Kardinolas Audrys Juozas Bačkis liudijo, kad klusnumas Dievo valiai palaimintąjį M. Sopočką pavertė tobulu Viešpaties įrankiu, atpažįstančiu ir nuolankiai, bet drąsiai vykdančiu jo valią.

Vėlų sekmadienio vakarą seminaristai grįžo į Vilnių apgaubti, arkivyskupo Tado Kondrusevičiaus žodžiais tariant, trijų tautų – lietuvių, lenkų ir gudų – apaštalo ir globėjo, palaimintojo Mykolo Sopočkos užtarimu.