Pagal pal. Jurgio Matulaičio „Manuscripta Polona“, asketines konferencijas „De voluntate“ ir „Bona voluntas“ parengė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.

Kas yra valia ir kaip ji reiškiasi

Protas ir sąžinė rodo kelią. Bet nebus naudinga suprasti savo pareigą ir ją pamilti, jei pritrūks drąsos ją vykdyti. Reikia energijos ir jėgos, kuriomis nugalimi visi sunkumai. Kiekgi žmonių ne iš blogos valios, bet dėl valios silpnumo išsižada pareigų, jas išduoda. Taip nutinka, nes trūksta valios jėgos. Jei būtų turėję energijos – būtų pasiekę didžius dalykus. Todėl yra svarbus dalykas įvardyti, ką reiškia valios jėga, ką reiškia turėti valios, suprasti, kokia valios reikšmė bei nauda ir kaip ugdyti valią.

Valia – gėrio galia. Jo siekdama valia naudojasi kitomis galiomis, tarsi sujungia jas į viena. Galima sakyti, kad valia yra automobilio vairuotojas ar traukinio mašinistas. Valia jėgas nukreipia į konkretų darbą.

Stiprios valios žmogus tvarko savo sielos jėgas, valdo jausmus, nusipurto tingulį, nepasiduoda meilikavimams, nesileidžia įbauginamas. Sieloje jis yra pats savo valdovas. Geba visus sielos išteklius sudėti į pasirinkto plano vykdymą.

Valia reiškiasi trimis etapais. Visų pirma – apsisprendimas. Jis gali būti dviejų rūšių. Pirmoji apsisprendimo rūšis – kai siela yra dvejonėje, aiškiai nemato, todėl renka argumentus ir iš vienos, ir iš kitos pusės, vis abejodama; antroji rūšis – kai pareiga yra aiški, bet sunku pradėti ją vykdyti, reikia stipriai ištarti: „Noriu.“ Antrasis valios reiškimosi etapas – įvykdymas. Sakoma: „Gera pradžia – pusė darbo.“ Deja, tik kol gyvas pirmas apsisprendimo įspūdis, bet jis greitai užsimiršta. Trečiasis valios reiškimosi etapas – ištvėrimas apsisprendus. Su laiku energija silpnėja, jei nėra stiprinama ir atnaujinama. Svarbu vengti lengvo charakterio polinkio – dažnai kaitalioti sprendimus. Taip pat būtina tinkamai reaguoti, kai pasireiškia nuovargis. Ištverminga valia – ištikima savo pirminiams apsisprendimams ir pasirengusi dėti pastangas. (Suprantu nupuolimus! Ir aš kažkada buvau priklausomas nuo kitų proto ir valios. Neturėjau drąsos eiti paskui malonės balsą. Arba neištverdavau tame kelyje. Vadovavausi jausmais, įspūdžiais ir aplinkybėmis. Duok man, Viešpatie, tvirtą valią. Leisk man suprasti, kokia svarbi valia gyvenime.)

Ką laimi žmogus turėdamas valią

Klausimas – kokia yra gyvenimo užduotis? Kas, žvelgiant iš prigimties ir malonės perspektyvos, padaro gyvenimą tuščiai praleistą arba pilną, užpelkėjusį, užsistovėjusį, nesidalinamą su kitais, arba nuolat besivystantį, tyrą, pašvęstą ir atiduodamą kitiems? Tai priklauso nuo valios. Nes malonę duoda Dievas.

Šventieji arba tie, kurie kažką rimto padarė gyvenime – tvirtos valios žmonės: apsisprendžiantys, veikiantys, ištveriantys ištikimybėje. Jie viską įveikė su Dievo pagalba. Priešingai, silpnavaliai – tai žmonės, kurių gyvenimas švaistomas, banalus, tuščias. Iš kur kyla žmogaus tvirtumas? Žmogus tvirtas, kai turi pats save, sau priklauso, kai yra laisvas nuo kitų ir nuo savo paties temperamento. Tas, kuris laisvas nuo kitų, yra pats savimi. Jam nereikia advokatų, jis pats klausosi, tariasi ir kuria. Tas, kuris laisvas nuo savęs, nesunaikins savo polinkių, nesvarbu, ar yra apatiškas, ar sangviniškas, ar melancholiškas. Tas, kuris yra pats sau valdovas – turės įtaką kitiems, bus kitiems prieglauda ir atrama, nes kiti labiausiai nori pastovumo.

Negalima visko tikėtis nei vien iš malonės, nei vien iš prigimties. Greta Šventosios Dvasios malonės tam, kad tobulėtume, būtinai reikia geros valios. Gera valia – tai galia, kuri visas kitas antgamtinio gyvenimo priemones paima ir panaudoja tobulybės siekimui. Be jos net ir gausiausios malonės ne kažin ką reikštų, pasiliktų bevaisės.

Kaip įgyti valią

Tai – moralinė pastanga. Valia neatsiranda nei iš minčių ir svajonių, kad ir kilniausių, nei iš troškimų. Valia ugdoma nuolat praktikuojantis ir dedant pastangas. Kiekvienas turi valią, kad ir silpną, ir gali ją ugdyti. Tik svarbu iš karto nepulti daryti per daug. Valia neišugdoma iš karto. Tam reikia išminties. Pradėti reikia ne nuo didvyriškų veiksmų, tokių, kokius gebėjo daryti šventieji, bet nuo mažų dalykų.

Ne visas dorybes galima įgyti iš karto. Tokie dalykai kaip tingėjimas keliantis iš miego, užgaidos užsiėmimuose, kalbos netvardymas, pyktis – visada prieš akis. Jei kovosi su jais, net jei ir nepavyks nugalėti, valia tvirtės. Kartu po truputį augs dorybės.

Jei pasirenkama ta sritis, kuri iš tiesų tinka, tada valios ugdymo darbe nejaučiama tiek sunkumo. O jei ir būna sunku – paguodžia atlygis, kurį tikimasi pasiekti. Svarbu niekuomet savęs nesulaikyti, visuomet siekti aukštumų, idealų; negalima sustoti vietoje, nes tada imama ristis žemyn. Tačiau tai nėra Sizifo darbas. Pamažu, bet nuolat einant pirmyn įgyjamas įprotis.

Kiekvienas žmogus turi savyje tartum vidinę spyruoklę. Kas tai? Filosofai ir asketai teigia, kad visiška abstrakcija mintyse neturi pakankamai jėgos ir įtakos. Galima būti išmintingu filosofu, teologu, kunigu – o gyventi kitaip. Deja, yra taip, kaip sakė Kristus: „Visa, ką jie liepia, darykite ir laikykitės, tačiau nesielkite, kaip jie elgiasi“ (Mt 23, 2). Reikia žiūrėti į šventuosius. Ir jų pavyzdžiu mokytis pažadinti tą vidinę spyruoklę savyje: ir patiems, ir su kitų pagalba. Tokio pažadinimo įrankis gali būti meditacija: ir tiesiog žmogiška, klausiant savęs, ar šiandien neleidžiu gyvenimo tuščiai, nes jis trumpas, ir apmąstant tikėjimo dovaną, Dievo didybę ir mūsų gyvenimo paskirtį, Kristų ir Jo kruviną kančią. Mūsų vidinei spyruoklei nubusti gali padėti ir didelės kitų širdys: šventųjų gyvenimai, greta mūsų gyvenantys žmonės, dvasios vadovai, geri draugai.

Jokioje kitoje srityje žmonės nemano galį taip mažai kaip dvasiniame gyvenime, o tuo tarpu niekur nėra pajėgūs tiek daug padaryti kaip čia, jei tik rimtai nori. Dažnai dvasiniame gyvenime sakoma: „Tai virš jėgų…“ Žinoma, tobulumas be galo viršija mūsų jėgas. Bet juk čia Dievo valia jungiasi su mūsų valia, Dievo galia vienijasi su mūsų negalia, jei tik iš tiesų to norime. Čia galime su šv. Pauliumi šaukti: „Aš visa galiu tame, kuris mane stiprina“ (Fil 4, 13). Tuo tarpu, kai kiti reikalai ar projektai, nepaisant geriausios valios, gali nepasisekti, savęs tobulinimas niekad nebus veltui, jei tik geros valios vedami tikrai pasinaudosime Dievo malone. Kaip augalo vystymuisi reikia drėgmės, šviesos, šilumos, bet ir jis pats turi leisti šaknis į žemę, taip ir žmogus be malonės nieko negali, bet ir pats turi energingai su ja bendradarbiauti, ją naudoti. Negalima visko tikėtis nei vien iš malonės, nei vien iš prigimties. Greta Šventosios Dvasios malonės tam, kad tobulėtume, būtinai reikia geros valios. Gera valia – tai galia, kuri visas kitas antgamtinio gyvenimo priemones paima ir panaudoja tobulybės siekimui. Be jos net ir gausiausios malonės ne kažin ką reikštų, pasiliktų bevaisės.

[…] Taigi gera valia – mūsų pažangos matas. Ir iš atžvilgio į blogio nugalėjimą, ir į dorybių įgijimą. Vieno žmogaus gali būti stiprios aistros, sunkus charakteris, susiklostyti sudėtingos aplinkybės. O kito – viskas paprasta ir lengva. Bet Dievas žiūri į valią. Kai daugiau nuopelnų, tai ir valia stipresnė. Tai gali pašalinti daug baimių ir klaidingo mąstymo. Nepaisant visų sunkumų ir pagundų, pažanga gali būti gal net ir didesnė nei tuomet, kai viskas ramu. Kovoje valia tvirtėja ir stiprėja: „Būdamas silpnas, esu galingas“ (2 Kor 12, 10). Tegu tai būna mūsų pažangos matas. Kiekvieną dieną gali būti ta pati dorybių „litanija“: tikėjimo, meilės, nuolankumo, apsimarinimo. Kiek čia darbo, kiek valios reikia, norint kiekvieną gerai įvykdyti. Šitai ir yra paslaptis, kodėl toks skirtumas iš atžvilgio į dorybes būna tarp žmonių, gyvenančių tomis pačiomis aplinkybėmis, tokį pat gyvenimo būdą. Kelias tas pats. O vieni – kaip žvaigždės, kiti – nei šio, nei to, o treti – žengia pirmyn ir vėl atgal atsitraukia. Iš kur tas skirtumas? Tai priklauso nuo tikros valios. Tai ji yra toji jėga, kuri stumia pirmyn.

Parengė ses. Viktorija Plečkaitytė MVS.