Su giliu liūdesiu sutikome žinią, kad iš šio pasaulio, Dievo kviečiama, išėjo istorikė, tikėjimui be galo ištikima Lietuvos katalikų parapijų ir lietuvių dvasininkijos veiklos tyrinėtoja, Lietuvių katalikų mokslo akademijos akademikė – Aldona Vasiliauskienė (1945 07 23–2025 07 12).

Lietuva ir Bažnyčia neteko žmogaus, ištikimai tarnavusio gimtajam kraštui ir jo istorijai.

Pirmiausia prisimename Ją, kaip iškilią tautos istorijos asmenybę, sugebėjusią prikelti iš praeities užmirštus kunigus, ypač kankinį Mečislovą Reinį ir kitus, įamžindama juos istorijoje.

Kiek Jos dėka vesta konferencijų ištikimai Lietuvai ir Bažnyčiai tarnavusių politikų ir kunigų intencijomis. Aš, kaip kunigas, prisimenu, kiek mes su Aldona dirbome Čekiškėse, rūpindamiesi Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro, Ministro pirmininko, filosofijos mokslų profesoriaus, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovo, tremtinio Prano Dovydaičio įamžinimu. Jos dėka Čekiškės bažnyčios šventoriuje iškilo kryžius Prano Dovydaičio atminimui.

Jos iniciatyva įamžintas prelato M. Krupavičiaus, arkivyskupo M. Reinio, Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės (Umiastauskaitės), kunigo A. Lipniūno ir kitų atminimas.

Jos dėka iš praeities prikelta Bazilionų miestelio ir bažnyčios istorija. Kiek pravesta konferencijų apie Bazilionų bažnyčią, jos kilnią istoriją… Mokykloje įkurta Jos vardu pavadinta klasė. Būdama Lietuvių ir ukrainiečių istorikų asociacijos prezidente (nuo 2000), plačiai tyrė (pirmoji) lietuvių ir ukrainiečių istorinius ir kultūrinius ryšius, Šv. Bazilijaus Didžiojo ordino istoriją, jo veiklą Lietuvoje ir Ukrainoje.

Dievas vertino Jos tyrimų rezultatus, jų pagrindu parašytas knygas (jų per 20) ir siuntė mokslininkei reikšmingus apdovanojimus – Kunigaikštienės Olgos 3 laipsnio ordiną (2006, Ukraina), Riterio kryžių (2016, Lietuva).

Kiek nuostabių istorinių dalykų išdalinta žmonėms ir kokia nuostabi Jos širdis – net sirgdama spėjo išleisti knygą apie Šv. Juozapatą.

Ačiū Tau, Aldona, kad švietei tuo gražiu žiburėliu tarp mūsų ir bažnyčios!

Ačiū, kad dalinai savo širdies šilumą bažnyčios istorijai!

Ačiū, kad stovėjai kaip ąžuolas audrose, atlaikydama visas negandas, nes Tavo širdyje degė

begalinė Dievo meilė, kuri skleidėsi iš Tavo kilnios širdies!

DIEVAS tebūna gailestingas, o kunigas kankinys arkivyskupas M. Reinys ir kiti užmiršti kunigai, kurių atminimą Jūs prikėlėte, tebūna užtarėjai.

Būk laiminga Dangaus tėvynėje!..

Kunigas Jordanas Urbonas, Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapija

Doc. dr. Irena Ramaneckienė

Fotografė, maketuotoja Birutė Musneckienė