ŽAGARĖ. Pirmąjį Advento sekmadienį, gruodžio 3 dieną, Senojoje bažnyčioje buvo švenčiami Šv. Barboros atlaidai ir paminėta Dievo tarnaitė Barbora Žagarietė. Į šventę atvyko tikinčiųjų iš įvairių Lietuvos parapijų. Garbingiausias svečias – Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis. Kartu su juo atvyko Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės beatifikacijos bylos vicepostulatorius kun. Kazimieras Ambrasas, SJ.
Prieš šv. Mišias buvo išdalyti Dievo tarnaitės Barboros Žagarietės tądien pirmą kartą sugiedotos litanijos ir sakytos homilijos žodžiai. Litaniją giedojo neseniai į parapiją paskirtas darbuotis kunigas Rimantas Žeromskis kartu su Joniškio meno mokyklos Žagarės filialo Irenos Stripinienės vadovaujamu folkloriniu ansambliu. Šv. Mišias aukojo vyskupas kartu su kun. K.Ambrasu, kuriems prie altoriaus padėjo Kauno tarpdiecezinės kunigų seminarijos ketvirto kurso klierikas Laurynas Grikietis ir Telšių vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos penkto kurso klierikas Marius Dyglys.
Kun. K.Ambrasas vaizdingai papasakojo, kaip atskirti trimis skirtingais laikotarpiais gyvenusias Barboras – pirmaisiais krikščionybės amžiais gyvenusią turtingo didiko Dioskuro dukrą, Barborą Umiastauskaitę ir Barborą Radvilaitę. Kun. K.Ambrasas taip papasakojo apie savo ir grupės Lietuvos maldininkų kelionę pėsčiomis nuo Kryžių kalno į Šventąją Žemę.
Keliaudami per Italiją, jie užsuko į nedidelę San Džiovanio Rotondo Šv. Onufrijaus parapijos bažnytėlę, kurioje viešpatavo ypatinga tyla ir tik keli lietuviškos grupės kryžnešiai ir vėliavnešiai meldėsi suklaupę suoluose ar susimąstę stovėjo prie Dievo stalo. Visai netikėtai kunigas išvydo kairėje bažnyčios pusėje stovinčią ir ryškiai apšviestą statulą. Kun. K.Ambrasas perteikė šį įspūdį tokiais žodžiais: „Iškėlusi karūnuotą galvą aukštyn, pailgo veido, įsmeigusi žvilgsnį į dangų, laikydama dešinėje rankoje taurę ir palmę – kankinės simbolį – senoviniais ilgais viduramžių drabužiais apsirengusi, su prie kairiojo šono prispaustu kalaviju – ne be reikalo ji yra kavaleristų, karinių sandėlių, bokštų, tvirtovių, artilerijos, kalnakasių globėja – ši visiškai nekariška jauna mergina su ilga tunika ir per petį permestu raudonu apsiaustu iškelta į altorių garbę. Statulos papėdėje ryškios raidės: S. Barbara V. M.“ Tai toji visoje Katalikų Bažnyčioje garsi pirmųjų amžių šventoji, kurios trumpą biografiją galima rasti kun. A.Bulotos ir L.Benio knygoje „Šventųjų gyvenimai“. Ten minima, kad ji buvusi turtuolio Dioskuro dukra, atsisakiusi tekėti pagal tėvo norą ir už tai buvo įkalinta bokšte, kankinta ir kartu su šv. Julijona nužudyta.
Atvykus į Žagarės Senąją bažnyčią, šv. Barborą galima pamatyti pagrindiniame bažnyčios altoriuje nupieštame paveiksle. Kun. K.Ambrasas iš karto klausė: „Kaip jis atsirado Lietuvoje ir net bažnyčioje į centrinę vietą pakliuvo? Gal todėl, kad garbingos ir turtingos šio krašto didikų Umiastauskų giminės dukra irgi buvo Barbora ir, gelbėdamasi nuo grubaus tėvo įžūlumo, nenorėdama prarasti skaistybės, iššoko per langą ir šitaip vos dvidešimtmetė nukeliavo amžinybėn? Gal turtingi tėvai, jautę kaltę ir atsakomybę dėl per ankstyvos dukros mirties, šitaip norėjo atgailauti, ją įamžinti ir savotiškai atsiprašyti už savo kaltes?“
Barbora Žagarietė – tai kita istorinė asmenybė, apie kurią jau nemažai parašyta straipsnių spaudoje ir išleista knygutė „Neužmiršta Žagarės stebuklų mergelė“. Taip pat rengiamas spaudai kitas leidinys apie šią mergelę, mūsų tautos kankinę. Tačiau svarbiausia šiuo metu surinkti kuo daugiau žinių apie šią Dievo tarnaitę. Trumpai pateikęs ir iš naujo supažindinęs su Barbora Umiastauskaite–Žagariete, kun. K.Ambrasas skatino tikinčiuosius drįsti ir nebijoti papasakoti apie ją kuo daugiau atsitikimų. Per tiek amžių (B.Umiastauskaitė gimė 1628 metais, žuvo 1648 metais) ir iki mūsų dienų Barboros Žagarietės garsas netyla. Jau vyskupo Motiejus Valančiaus liepimu šios pasaulietės Barboros užtarimu buvo užrašyta 400 įvykusių stebuklų. Štai kodėl Šiaulių vyskupijoje 276 žagariečių prašymu 2005 m. rugsėjo 24 d. pradėta B.Umiastauskaitės, žmonių vadinamos Barbora Žagariete, beatifikacijos byla.
Trečioji žymi Barbora – tai Lietuvos kunigaikštienė ir Lenkijos karalienė, taip pat neilgai šioje žemėje gyvenusi moteris (1520/1522 – 1551 05 08). Ji palaidota greta pirmosios karaliaus Žygimanto Augusto žmonos Elžbietos Vilniaus Arkikatedroje, o jos palaikus ir šiandien gali pamatyti lankytojai.
Baigdamas pamokslą kun. K.Ambrasas pabrėžė, kad Dievo tarnaitė Barbora Žagarietė neužmiršta ir mūsų dienomis. Kaip paliudijo 2006 metais Žagarėje ir jos apylinkėse surengta mokslinė ekspedicija, nesiliauja nauji išgijimai ir kitos jos užtarimu gaunamos malonės iš Viešpaties. Štai kodėl jos vardas vis dažniau kartojamas tikinčiųjų. Prašykime, kad Dievas kuo greičiau duotų Lietuvai naują palaimintąją ir šventąją.
Barboros Žagarietės beatifikacijos bylos tribunolas kartu su vysk. E.Bartuliu prašo visų, kurie patyrę ar girdėję per Barboros Žagarietės užtarimą kokių nors dangaus malonių, pranešti Šiaulių kurijai (Šiaulių vyskupijos kurija, BŽbb, Žvejų skg. 2, Šiauliai, LT–76294, tel. (41) 52 11 10, el. paštas: zagariete@takas.lt).
Klier. Marius Dyglys