Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Paminėjo ganytojo šimtmetį
Janinos Marijos Pleškūnienės tapytas arkivyskupo Julijono Steponavičiaus portretas buvo eksponuojamas šv. Mišių metu

Paminėjo ganytojo šimtmetį

Autorius Jurgita Brasiūnaitė
Šaltinis XXI amžius, 2011 10 28

 

Spalio 16 dieną Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčioje buvo paminėtos arkivyskupo Julijono Steponavičiaus šimtosios gimimo metinės. Šv. Mišias aukojo ir pamokslą apie arkivyskupo gyvenimą, veiklą pasakė Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis. Taip pat dalyvavo Švč. M. Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios rez. jubil. teol. lic. Vaclovas Aliulis, Trakų Švč. M. Marijos Apsilankymo bažnyčios emer. jubil. mons. Vytautas Pranciškus Rūkas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios kleb. dek. Medardas Čeponis, Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos propedeutinis kursas, vadovaujamas diak. Mozės Mitkevičiaus. Surengta nuotraukų parodėlė, minėjimo dalyviai galėjo išvysti J. Steponavičiaus paveikslą.

Po šv. Mišių parapijos namuose buvo dalijamasi prisiminimais apie arkivyskupą Julijoną Steponavičių. Minėjimą inicijavo Vilniečių ainių klubas, organizuoti padėjo kleb. dek. M. Čeponis. Vilniečių ainių klubo narė Jūratė Burokaitė surinko medžiagą ir nuotraukas (dalį nuotraukų padėjo gauti kleb. dek. M. Čeponis) apie arkivyskupą J. Steponavičių, o kita klubo narė dizainerė Vilija Biekšaitė iš šios medžiagos sukūrė stendus. J. Burokaitė vienoje iš menininkės Janinos Marijos Pleškūnienės (1920-2010) tapybos parodų pamatė arkivyskupo J. Steponavičiaus portretą. Buvo kreiptasi į dailininkės sūnų Andrių Pleškūną, kuris maloniai sutiko šeimos kolekcijoje turimą paveikslą eksponuoti renginio metu.

Julijonas Steponavičius gimė 1911 m. spalio 18 d. Miciūnų kaime, Gervėčių parapijoje, dabartinėje Baltarusijoje. Baigęs Vilniaus Vytauto Didžiojo gimnaziją, 1930 m. įstojo į Vilniaus kunigų seminariją. Apgynęs teologijos magistro laipsnį, 1936 m. įšventintas kunigu. Nuo 1939 m. dirbo klebonu Palūšėje, Naujajame Daugėliškyje, Adutiškyje. 1955 m. popiežiui Pijui XII nominavus jį tituliniu Antarados vyskupu ir vyskupo Kazimiero Paltaroko augziliaru, konsekruojamas vyskupu. Persikėlė gyventi į Vilnių. 1958 m. mirus vyskupui Kazimierui Paltarokui, pradėjo vykdyti apaštališkojo administratoriaus pareigas. Atsisakęs paklusti sovietų valdžios reikalavimams uždrausti jaunimui dalyvauti bažnytinėje veikloje, 1961 m. ištremtas į Žagarę. 1988 m. gruodžio 28 d., sugrįžus iš tremties Žagarėje, leista eiti Vilniaus arkivyskupijos administratoriaus pareigas. 1989 m. vasario 7 d. popiežius Jonas Paulius II pakėlė arkivyskupu ir paskyrė Vilniaus arkivyskupijos ordinaru. Arkivyskupas Julijonas Steponavičius mirė Vilniuje 1991 m. birželio 18 d. Palaidotas Vilniaus arkikatedros bazilikos tremtinių koplyčioje. 1999 m. vasario 1 d. Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus po mirties vyskupą Julijoną Steponavičių apdovanojo Vyčio Kryžiaus ordinu ir Komandoro didžiuoju kryžiumi.