Šaltinis Šiaulių kraštas, 2003 01 14

Iki signataro Mečislovo Jurevičiaus kapo Šiaulių merui Vaclovui Volkovui teko klampoti per gilų sniegą.

Vakar Šiaulių miesto meras Vaclovas Volkovas, Savivaldybės skyrių, administracijos atstovai pagerbė šiauliečio garsiojo 1979 metų memorandumo signataro Mečislovo Jurevičiaus atminimą. Ginkūnų kapinėse ant jo kapo uždegtos žvakutės, prisiminti nuveikti darbai.

1979 metų Pabaltijo disidentinio judėjimo aktyvistai paskelbė memorandumą TSRS, VFR, VDR vyriausybėms, šalių, pasirašiusių Atlanto chartiją, vyriausybėms bei SNO Generaliniam Sekretoriui Kurtui Valdhaimui. Šiuo dokumentu buvo pareikalauta viešai paskelbti Molotovo – Ribentropo pakto tekstus ir slaptuosius jo protokolus, o patį paktą pripažinti negaliojančiu nuo jo pasirašymo dienos (1939 metų rugpjūčio 23 dienos), kuomet Baltijos šalys buvo pasmerktos ilgametei okupacijai ir aneksijai.

“Molotovo – Ribentropo paktas – tai dviejų didžiausių istorijos tironų – Stalino ir Hitlerio suokalbis prieš taiką ir žmoniškumą, pradėjęs Antrąjį pasaulinį karą. Rugpjūčio 23 dieną mes laikome gėdos diena.” Tai rašoma garsiajame dokumente.

Memorandume prašoma, kad JAV, Didžioji Britanija ir kiek vėliau prie jų prisidėjusi TSRS, pasirašiusios Atlanto chartiją, skelbiančią, kad nesutinka su jokiais teritoriniais pakitimais, neatitinkančiais laisvos suinteresuotų šalių valios, deklaruojančią tautų apsisprendimo teisę, iš moralinių pozicijų ryžtingai pasmerktų Molotovo – Ribentropo paktą ir jo pasekmes.

Baltijos šalių laisvės ir nepriklausomybės gynėjai SNO Generaliniam Sekretoriui priminė juridinę šios tarptautinės organizacijos atsakomybę ir prašė artimiausioje SNO sesijoje išnagrinėti Lietuvos, Latvijos ir Estijos padėtį. 

Pasaulyje šis dokumentas buvo plačiai išgirstas, jį palaikė žinomi žmogaus teisių gynėjai Andrejus Sacharovas, Jelena Boner ir daugelis kitų. Lietuvoje tai buvo pirmasis signalas, kad atnaujinama laisvės byla, atvedusi iki Sąjūdžio, Atgimimo ir nepriklausomos Lietuvos paskelbimo.

Tarp memorandumo signatarų buvo trys šiauliečiai. Mečislovas Jurevičius 2000-aisiais atgulė amžino poilsio. Kiti du Jadvyga Petkevičienė bei Jonas Petkevičius tebegyvena Šiauliuose.