Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Minimos 110-osios Adelės Dirsytės gimimo metinės

Minimos 110-osios Adelės Dirsytės gimimo metinės

Šaltinis rinkosaikste.lt, 2019 06 17

 

Šiemet sukanka 110 metų, kai gimė katalikė pasaulietė, mokytoja ateitininkė, tremtinė, pasaulyje žinomos Sibiro kalinių maldaknygės „Marija, gelbėki mus“ autorė, Dievo Tarnaitė Adelė Dirsytė.

Po šventinimo ceremonijos Šėtos Švč. Trejybės bažnyčioje buvo surengta Šėtos gimnazijos mokinių rožinio malda, transliuojama ir per Marijos radiją. Vėliau Šventąsias Mišias aukojo Kauno Jo Ekscelencija A. Jurevičius, arkivyskupai Sigitas Tamkevičius SJ, Lionginas Virbalas SJ, kunigai. Homiliją sakė Arkivyskupas S. Tamkevičius SJ.

Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ rūpesčiu jos gimtojoje sodyboje pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus koplytstulpis.

Vyko  ir konferencija

Po Šv. Mišių Šėtos kultūros centre įvyko konferencija, kurios metu apie Dievo Tarnaitės Adelės Dirsytės gyvenimą ir mirtį, įtaką ir viltį kalbėjo Arkivyskupas A. Jurevičius, beatifikacijos postulatorius kun. Andrius Končius, kunigas Nerijus Pipiras. Konferencijoje dalyvavo Kėdainių rajono savivaldybės ir Šėtos seniūnijos vadovai, Seimo narys Darius Kaminskas, Šėtos gimnazijos mokytojos Audronė Pečiulytė, Antanida Likšienė, Lina Vaicekauskaitė, liudijimais pasidalijo ir Aldona Draudvilienė ir Pranutė Vaišnorienė, kartu kalėjusios su Adele Dirsyte.

Konferencijoje taip pat dalyvavo Šėtos bei Kėdainių šviesiosios gimnazijų mokytojai ir mokiniai, solistas Tomas Ladiga.

110-osioms Adelės Dirsytės gimimo metinėms paminėti vykusiame renginyje taip pat veikė Domo Akstino spaudos rinkinių paroda, Šėtos gimnazijos moksleivių dailės darbų, parengtų birželio mėnesį plenere Pramislavoje, paroda.

Pageidaujantys turėjo galimybę aplankyti ir susipažinti su Šėtos gimnazijoje įrengtu A. Dirsytės kabinetu bei muziejaus ekspozicija.

Vilties Mokytojos gyvenimas ir mirtis

Vilties Mokytoja Adelė Dirsytė gimė ir užaugo Pramislavos vienkiemyje, prie Aukštųjų Kaplių tarp Šėtos ir Kėdainių, ūkininkų Agotos ir Antano Dirsių šeimoje. Mokėsi Aukštųjų Kaplių pradžios mokykloje, Šėtos gimnazijoje, baigė Kėdainių gimnaziją. Studijavo Vytauto Didžiojo universitete, dalyvavo Lietuvos katalikų moterų draugijos, ateitininkų veikloje, bendradarbiavo spaudoje, mokytojavo Vilniuje.

Po metų buvo išgabenta į Komijos Respublikoje esančią Čumą tiesti užpoliarinio geležinkelio, kur lagerio administracijos buvo verčiama dirbti sunkiausius darbus, alinta badu.

Adelė Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė juos melstis ir semtis dvasinės stiprybės.

Dar po dvejų metų išvežta 70 kilometrų už Taišeto (Irkutsko sritis) kirsti miško, o 1950 metais pervežta į Magadaną, ypatingojo režimo Berlago lagerį, dirbo statybose. Čia ji ir buvo nukankinta.

Deja, iki šiol nežinomos nei Adelės Dirsytės žūties aplinkybės, nei tiksli palaidojimo vieta.

Yra žinoma, jog Adelė Dirsytė nuolat stiprino ir palaikė kitų kalinių dvasią, mokė juos melstis ir semtis dvasinės stiprybės. Už tai ji buvo žiauriai alinama ir kankinama. O po paskutinių metų ypač žiaurių tardymų, Adelė Dirsytė grįžo fiziškai ir psichologiškai suluošinta. Deja, likus vos keliems mėnesiams iki paleidimo į laisvę, ligoninėje jos gyvybė užgeso.

2000-aisiais pradėta A. Dirsytės beatifikacijos byla. Po mirties ji apdovanota Vyčio Kryžiaus ordinu.

Atminimu rūpinasi Šėtos seniūnija

A. Dirsytės atminimo išsaugojimu rūpinasi Šėtos seniūnija, sutvarkiusi Pramislavos aplinką o Kauno arkivyskupo Liongino Virbalo SJ rūpesčiu jos gimtojoje sodyboje pastatytas tautodailininko Adolfo Teresiaus koplytstulpis.

Tuo tarpu Šėtos gimnazija organizuoja renginius mokiniams, muziejuje yra nuolatinis Adelės Dirsytės stendas, 2018 metais įsteigtas ir jos vardo tikybos kabinetas.

Kėdainių Dekanatas kartu su Šviesiąja gimnazija ir A. Dirsytės giminaičiais prieš dešimtmetį pastatė koplytstulpį Kėdainių šv. Juozapo bažnyčios šventoriuje.