MEČISLOVO JUREVIČIAUS TEISMAS

Nr. 48

 

1981 m. kovo 25 d. Šiauliuose, Spindulio 6-10, buvo areštuotas Lietuvos Helsinkio grupės narys Mečislovas Jurevičius. Bute, dalyvaujant ypatingai svarbių bylų tardytojui, justicijos patarėjui Norkūnui, milicijos leitenantui A. Augai, keturiems čekistams, kvietiniams — Vytautui Šlaminui ir Kęstučiui Snykai, buvo padaryta krata. Paimta: 19 magnetofoninių juostų bei kasečių, vokiškas pašto ženklas, 20 ženkliukų, 5 įvairaus turinio telegramos, apie 50 fotonuotraukų (religinės eisenos), lapelis su telefonų numeriais, knyga „Žvaigždė“, 29 žurnalai „Savaitė“ (1942-44 m.), prieškarinių laikraščių, 2 Lietuvos žemėlapiai, 4 lapeliai su maldų tekstais, 6 mažo formato knygutės su religiniais tekstais.

Mečislovas Jurevičius

Kaltinimas pagal LTSR BK 199 str. buvo pareikštas 1981 m. balandžio 1 d., o galutinis kaltinimas — gegužės 22 d.

* * *

Laiškas iš 163 kameros:

G. J. Kr.
Suradau progą Jums parašyti trumpą laiškutį. Visų pirmiausia dėkoju visiems už paramą, ypatingai už dvasinę, kuri labiausiai reikalinga. Dėkoju visiems, kurie aplanko mano šeimą. Vėl visiems prisidėjo daugiau rūpesčių. Norėtųsi sužinoti kaip Gemma gyvena? Jai sunku, nes pirmą kartą ir su žulikais. Kiek yra suimtų, ar mes tik du? Apie Vyturėlį (inžinierių Vyt. Vaičiūną — Red.) žinau, jį tą pačią dieną suėmė. Jam ir sunku, nes pirmą kartą. Bet jo dvasia galinga. Vyturėlį mačiau kaip mus vežė iš Vilniaus KPZ. Jis manęs nematė. Labai mane pradžiugino savo gera nuotaika ir pagalvojau, kad tikras dvasios vyturėlis. Daugiau apie jį nežinau. Dabar truputį apie mano gyvenimą. Dėkoju Dievui už visą, ką Jis duoda. Savo maža auka prisimenu visus visus laisvėje. Labai jaučiu Jūsų visų maldas, kurios labai reikalingos. Truputį šlubuoja širdis. Nuotaika gera, savo įsitikinimus neslepiu. Iš karto įmetė į vieną kamerą, kur buvo 2 žmogžudžiai, vagys ir chuliganai. Papasakojau už ką suimtas, apie kryžiaus nešimą, apie eisenas. Kad pradėjo visi keikti, sako, baigia komunistai eiti iš proto; sako, kad religijos laisvė, o nekaltus žmones sodina. Kai visi nutildavo vakare, nueidavo gulti, aš tada melsdavaus atsiklaupęs ant lovos (miegojau viršuje). Kartą užpuolė prižiūrėtojai, bet mane kaliniai užstojo: netrukdykite, matote, kad žmogus meldžiasi ir tegul meldžiasi. Prižiūrėtojai nuėjo. Paskui perkėlė į kitą kamerą. Vieną mėnesį sėdėjau su vagimis, teistais jau kelintą kartą. Čia mane apvogė — apatinius šiltus rūbus. Vieni pasivogdavo, o kiti atiduodavo. Reikėjo daug kantrybės. Kartą norėjo mane sumušti, bet paskui atsiprašė. Ir čia turėjau toje kameroje daug dvasinio džiaugsmo, nors ir aidėdavo aplinkui baisios kalbos. Būdavo, kartais tekdavo ausis užsikimšti vata, bet tas nieko nepadėdavo. Balandžio 30-tą pervedė į kitą kamerą, kur ir dabar sėdžiu. Čia žmonės ramūs, tik be jokių idėjų. Šis kryžius yra sunkesnis negu pirmasis, bet jį nešti dabar daug lengviau, nes aš ne vienas. Tiek būsime ištikimi Tėvynei, kiek būsime ištikimi Kristui. Buvau kviečiamas keletą kartų tardymui, bet parodymus duoti atsisakiau. Klausė, kas organizavo eisenas. Atsakiau trumpai: Kristus! Šiais metais galvoja daryti taip — kas pirmoje eilėje eis, tuos teisti. Nežinau, kada šiais metais bus — dalyvaučiau maldomis ir aš.

Įdomu, kaip ant Kryžių kalno praėjo talka? Man pranešė birželio 4 d., kad byla gegužės 29 d. perduota aukščiausiam teismui, laukiu dabar teismo, kur bus — nežinau. Niekaip negaliu prisiprašyti pas gydytoją, nes esą jis atostogaująs. Kartą paklausiau seselės, ar negalima išsikviesti iš užsienio .. . Atšovė, kad gabu pats važiuoti.
Sveikinkite nuo manęs visus!

Mečislovas.

 

* * *

1981 m. birželio 25 d. Vilniuje Aukščiausiasis Teismas pradėjo nagrinėti Mečislovo Jurevičiaus baudžiamąją bylą.

Į teismo salę žmonės buvo įleidžiami tik pagal sąrašą. Teismo procese galėjo dalyvauti tik artimiausieji M. Jurevičiaus šeimos nariai: žmona, brolis, dukra su vyru. Visi kiti teismo proceso dalyviai — visiškai pašaliniai asmenys, daugiausia rusai, KGB sukviesti užimti vietas ir sudaryti teisiamajam slegiančią atmosferą. Visi teisiamojo draugai liko už durų, prie kurių budėjo visiems gerai iš veido pažįstamas čekistas, bijąs pasisakyti savo pavardės ir todėl visų vadinamas „Berija“. Tiesos dėlei, reikia pripažinti, kad visi čekistai laikėsi gana mandagiai, nebent „Berija“ nublykšdavo ir jam iššokdavo akys, kai pamatydavo šalia savęs naują asmenį, prašantį įleisti į salę. Niekas susirinkusiųjų viešai nefilmavo ir neperspėdinėjo, kai tyliai stovėdami melsdavosi.

Teismui pirmininkavo teisėjas Ignotas, o valstybiniu kaltintoju, kaip ir visada, buvo prokuroras Bakučionis.

Prieš įvedant į salę M. Jurevičių, aštuoni liudininkai buvo painformuoti, jog turėsią būdyti pirmoje eilėje, nes reiksią 14 vai. važiuoti būdyti į kitą teismą (Širvintuose buvo teisiamas inžinierius Vytautas Vaičiūnas).

Į teismo salę Jurevičių atvedė trys kareiviai, vienas iš jų stovėjo už teisiamojo nugaros, kad šis nesidairytų į salę.

Teisėjo paklaustas, ar kaltinamasis neturįs kokių nors pageidavimų, M. Jurevičius atsisakė gynėjo, kuris pasišalino.

Teisėjo klausiamas biografinių duomenų, M. Jurevičius atsakė, gimęs 1927 m. Nepriklausomoje Lietuvoje, Šakynos valsčiuje, Mimaičių kaime ir esąs Lietuvos pilietis.

,

Kaltinamoji išvada
baudžiamojoje byloje Nr. 09-2-006-81,
kurioje Jurevičius Mečys, Jurgio,
kaltinamas pagal LTSR BK 199 str.

Baudžiamoji byla iškelta 1981 m. sausio 12 d. Lietuvos TSR prokuratūroje pagal LTSR BK 199 str.

Baudžiamojoje byloje nustatyta:

Mečys Jurevičius 1979 liepos 22 d. organizavo grupinius veiksmus, susijusius su aiškiu neklausymu valdžios atstovų teisėtų reikalavimų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, sukeltas transporto darbo pažeidimas, ir pats juose aktyviai dalyvavo, t.y. priešingai įstatymams — be atitinkamų valdžios organų leidimo, piktnaudžiaudamas religiniais jausmais: organizavo tikinčiųjų eitynes, su kryžių nešimu, iš Šiaulių rajono Meškuičių miestelio į Jurgaičių piliakalnį (taip vadinamą „Kryžių kalną“) ir, aiškiai neklausydamas valdžios atstovų teisėtų reikalavimų nutraukti grupinius veiksmus, pats juose aktyviai dalyvavo: kaip organizatorius — dalyvaujantiems nurodinėjo: paliepdavo atitinkamai elgtis, duodavo įvairius įsakymus, tuo savo pavyzdžiu ir konkrečiais veiksmais kurstė ir kitus nevykdyti pareikštų reikalavimų ir toliau tęsti neteisėtus veiksmus, nors jais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, sukeltas aplinkinių pasipiktinimas bei transporto darbo pažeidimas.

M. Jurevičius 1979 m. rugpiūčio 26 d. organizavo grupinius veiksmus, susijusius su aiškiu neklausymu valdžios atstovų teisėtų reikalavimų, kuriais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, sukeltas transporto darbo pažeidimas Tytuvėnų mieste, kelyje: Tytuvėnai — Šiluva bei Šiluvos mieste, ir pats juose aktyviai dalyvavo, t.y. priešingai įstatymams, be atitinkamų valdžios organų leidimo, piktnaudžiaudamas religiniais jausmais, organizavo tikinčiųjų, buvusių Tytuvėnų bažnyčioje, eiseną į Šiluvą ir, aiškiai neklausydamas valdžios atstovų teisėtų reikalavimų nutraukti grupinius veiksmus, pats juose dalyvavo: kaip organizatorius — dalyvaujantiems nurodinėjo, išėjęs iš kolonos į kelio vidurį kitiems dalyviams paliepdavo atitinkamai elgtis, duodavo įvairius paliepimus, tuo savo pavyzdžiu ir konkrečiais veiksmais kurstė kitus nevykdyti pareikštų reikalavimų ir toliau tęsti neteisėtus veiksmus, nors jais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, sukeltas aplinkinių pasipiktinimas bei transporto darbo pažeidimas.

M. Jurevičius 1980 rugpiūčio 24 d. aktyviai dalyvavo grupiniuose veiksmuose, kurie buvo surengti be atitinkamų valdžios organų leidimo ir kuriais buvo šiurkščiai pažeista viešoji tvarka, sukeltas transporto darbo pažeidimas Tytuvėnų mieste, kelyje: Tytuvėnai — Šiluva ir Šiluvos miestelyje, t.y., piktnaudžiaudamas religiniais jausmais, aiškiai neklausydamas valdžios atstovų reikalavimų nutraukti eiseną, kurstė kitus dalyvauti neteisėtoje procesijoje, davinėjo įvairius nurodymus.

Pareiškus M. Jurevičiui kaltinimą pagal LTSR BK 199 str., jis kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimu neprisipažino. Atsisakydamas duoti bet kokius detalius ir išsamius parodymus apie įvykusias eitynes, tik nurodė, kad procesijoje dalyvavo kaip eilinis maldininkas.

Nežiūrint į tai, kad M. Jurevičius neprisipažino kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų, jo kaltė pilnai įrodyta: liudininkų parodymais, išimtais daiktiniais įrodymais (fotojuostomis ir foto nuotraukomis), kuriuose užfiksuotas M. Jurevičius procesijų metu ir kuriuose nedviprasmiškai matosi M. Jurevičius, kaip eisenų organizatorius ir vadovas.

1. M. Jurevičius organizavo ir vadovavo procesijai 1979 liepos 27 d. iš Meškuičių į „Kryžiaus kalną“.

Šiaulių raj. LDT VK savo pažymoje nurodo, kad gauti leidimą dėl procesijos į LDT VK niekas nesikreipė ir toks leidimas nebuvo duotas.

Liudytojas E. Žulpa parodė, kad 1979 liepos 22 d., iš ryto, į Vidaus reikalų skyrių pradėjo skambinti vairuotojai, kurie skundėsi, kad procesija trukdo eismui. Nuvykęs į vietą, įsitikino, kad procesija tikrai trukdo transporto darbui, pažeidžia viešąją tvarką. Procesijos organizatorius įspėjo Vykdomojo komiteto pirmininkas, o taip pat ir jis.

Tačiau grupiniai veiksmai nutraukti nebuvo. Kadangi procesija sudarė grėsmę saugiam eismui, buvo priverstas uždaryti judėjimą tuo kebu, kuriuo vyko eisena.

Liudininkas V. Plungė parodė, kad jis fotografavo procesiją iš Meškuičių į „Kryžiaus kalną“. Matė, kaip vadovavo žemo ūgio vyriškis, pražilusiais plaukais, su akiniais, apsirengęs juodu kostiumu. Iš V. Plungės paimtos 2 fotojuostos, iš kurių padarytose fotonuotraukose matosi M. Jurevičius kaip organizatorius ir vadovas.

Liud. L. Lukoševičiūtė parodė, kad matė, kaip Meškuičių šventoriuje anksčiau nematytas vyras, žemo ūgio, pražilusiais plaukais, su akiniais, apsirengęs tamsios spalvos kostiumu, susirinkusius rikiavo į koloną, davinėjo nurodymus, paliepimus, mokė kitus, kaip elgtis eitynių metu. Apylinkės Vykdomojo komiteto pirmininkas A. Juzikis jį įspėjo. Procesijoje buvo apie 500 žmonių, priekyje nešė kryžių.

Iš pateiktų atpažinti asmenų M. Jurevičių atpažino, kaip procesijos organizatorių ir vadovą.

Analogiškus parodymus davė bud. G. Juodzevičius ir V. Gentis.

G. Juodzevičius ir V. Gentis taip pat atpažino M. Jurevičių, kaip procesijos organizatorių ir vadovą.

Liud. A. Juzikis parodė, kad Meškuičių bažnyčios šventoriuje susirinko daug privažiavusių žmonių. Iš jų išsiskyrė žemo ūgio žmogus, pražilusiais plaukais, su akiniais, pasirengęs juodu kostiumu, kuris viską organizavo: davinėjo įvairius nurodymus, surikiavo visus į koloną, kiti jo nurodymų klausė. Kadangi leidimo tokiai procesijai niekas nebuvo davęs, tai jis, kaip LDT VK pirmininkas, organizatorius įspėjo. Nežiūrint į tai, grupiniai veiksmai buvo toliau tęsiami: garsiai giedodami, nešdami kryžių, procesijos dalyviai iš Meškuičių kebu nuėjo link Jurgaičių piliakalnio.

Liud. J. Tiknius ir S. Jokūbaitis parodė, kad procesiją organizavo ir jai vadovavo žemo ūgio vyriškis, pražilusiais plaukais, su akiniais. Savo veiksmų, kaip organizatoriaus ir vadovo, nenutraukė ir tada, kai buvo perspėtas VK pirmininko Juzaliūno.

II. 1979 rugpiūčio 26 d. iš Tytuvėnų į Šiluvą buvo suorganizuota maldininkų eisena, kurioje dalyvavo apie 1000 žmonių.

Raseinių raj. LDT VK savo pranešime nurodo, kad gauti leidimą pravesti minėtą maldininkų eiseną į Raseinių raj. LDT VK niekas nesikreipė ir toks leidimas nebuvo duotas.

Liud. A. Mikalauskas parodė, kad nors leidimo procesijai nebuvo gauta, 1979 rugpiūčio 26 d. įvyko tikinčiųjų procesija iš Tytuvėnų m. bažnyčios į Šiluvą. Eisenai kirtus „Tarybų“ gatvę, visiškai sutriko transporto eismas. Einantys garsiai giedojo. Jis, kaip Tytuvėnų apyl. VK pirmininkas per garsiakalbį visus įspėjo, kad eitynės draudžiamos ir liepė išsiskirstyti. Pakartojo tai 3 kartus.

Liud. V. Navickas parodė, kad procesija iš pradžių visiškai nutraukė eismą „Tarybų“ gatvėje, einantys kolonoje procesijos dalyviai garsiai giedojo. Į įspėjimą nekreipė jokio dėmesio.

Panašius parodymus davė ir bud. V. Mišeikis.

Liud. A. Vezniakas parodė, kad eiseną organizavo ir dalyvaujantiems vadovavo bei nurodinėjo anksčiau nematytas vyriškis, žemo ūgio, pražilęs, su akiniais. Pateikus vienodo amžiaus su akiniais vyrų fotonuotraukas, jų tarpe ir M. Jurevičiaus, A. Vezniakas atpažino M. Jurevičių kaip organizatorių ir vadovą.

Liud. D. Gaižutis parodė, kad eiseną organizavo ir jai vadovavo anksčiau nematytas vyriškis su akiniais. Procesija trukdė eismui, kėlė triukšmą. Fotonuotraukoje atpažino M. Jurevičių, kaip organizatorių ir vadovą.

Analogiškus parodymus davė bud. J. Jonaitis. Jis taip pat fotonuotraukoje atpažino M. Jurevičių, kaip eisenos organizatorių ir. vadovą.

Liud. J. Jonikas parodė, kad procesija trukdė eismui.

Stebėdamas eiseną, atkreipė dėmesį į organizatorių ir vadovą: tai buvo vyriškis, žemo ūgio, su akiniais. Fotonuotraukoje atpažino M. Jurevičių, kaip tą organizatorių ir vadovą.

Liud. A. Rimelaitis parodė, kad procesija uždarė eismą Tytuvėnų m. „Tarybų“ gatvėje ir todėl jis negalėjo pravažiuoti.

Liud. A. Simkevičiūtė ir V. Gleveckaitė parodė, kad procesija trukdė eismui.

III. M. Jurevičius aktyviai dalyvavo 1980 rugpiūčio 24 d. tikinčiųjų procesijoje iš Tytuvėnų į Šiluvą.

Kelmės ir Raseinių raj. LDT VK leidimo procesijai nedavė.

Iš pažymos apie religinę procesiją matosi, kad eitynės trukdė eismui, pažeidė viešąją tvarką, procesijos dalyviai neklausė valdžios atstovų reikalavimų nutraukti grupinius veiksmus.

Liud. H. Juzeliūnas ir S. Stūrys parodė, kad jis per garsiakalbį įspėjo procesijos dalyvius, liepė išsiskirstyti. Eisena trukdė eismui, pažeidė viešąją tvarką.

Liud. V. Mišeikis parodė, kad procesija nutraukė bet kokį eismą Tytuvėnų m. „Tarybų“ gatvėje.

Liud. J. Daniliauskas, Mikolaitytė-Mackevičienė Nijolė, Juozo, N. A. Laniauskienė, A. Lapienis parodė, kad procesija trukdė eismui.

Tokius pat parodymus davė liud. P. Prišmontas.

Liud. E. Urbonas, R. Ilevičius, G. Bružas parodė, kad juos dalyvauti procesijoje kurstė M. Jurevičius, kurį atpažino fotonuotraukoje.

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matosi, kad Tytuvėnų m., „Tarybų“ gatvėje, ties namu Nr. 6 važiuojamosios dalies plotis 6 m. Toliau važiuojamoji dalis palaipsniui siaurėja ir ties namais, pažymėtais Nr. 34 ir 25, sudaro tik 3,5 m.

Iš Kelmės VRS pranešimo matosi, kad kelio ilgis nuo Tytuvėnų iki Šiluvos — 8 km. Kelias respublikinės reikšmės, kertasi su kitais keliais.

M. Jurevičius iš paskutinės darbovietės charakterizuojamas: iki 1974 m. pabaigos administracinių nuobaudų neturėjo. 1974 m. lapkričio 10 ir gruodžio 8 d. į darbą neatvyko motyvuodamas, kad turi švęsti religines šventes. Už pravaikštas pareikšta pastaba. Tačiau gruodžio 25 d. ir sausio 6 d. vėl į darbą neatvyko. Už tai atleistas iš darbo.

M. Jurevičiaus atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

M. Jurevičiaus atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis anksčiau buvo padaręs nusikaltimą.

Jurevičius, Mečys, Jurgio, gim. 1927 spalio 29 d. Šiaulių raj. Mimaičių km., lietuvis, nepartinis, vedęs, išsilav. 4 klases, iš valstiečių, ne karo prievolininkas, anksčiau teistas — 1950 m. karinio tribunolo pagal RTFSR BK 63-3 str. 25 m. laisvės atėmimo, gyv. Šiauliai, Spindulio 6-10, dirb. Žarėnų-Latvelių bažnyčių zakristijonu, TSRS pilietis, šią savo nusikalstamą veiklą įvykdė nusikaltimą, numatytą LTSR BK 1993 str.

Kaltinamoji išvada surašyta Vilniuje, 1981 gegužės 25 d.

Baudžiamoji byla teisminga LTSR Aukščiausiajam Teismui.
(Kaltinamoji išvada sutrumpinta — Red.)

Kaltinamąją išvadą surašė LTSR prokuratūros ypatingai svarbių bylų tardytojas A. Jucys, o ją 1981 .V.27 patvirtino LTSR prokuroro pavaduotojas A. Novikovas ir LTSR prokuroras A. Kairelis. Apklausos metu liudininkai daug kur painiojosi: vieni sakė, kad žmonės ėję netvarkingai ir buvęs užimtas visas kelias, kiti tvirtino, jog eisena buvusi tvarkinga po 4-5 žmones, eilėse ir užėmusi tik pusę gatvės, — mašinos galėjusios pravažiuoti.

Po liudininkų apklausos greitai buvo perversti trys bylos tomai. Tokiu būdu teismo nariai ir publika „nuodugniai“ susipažino su nusikaltimo daiktiniais įrodymais ir kt. medžiaga.

Birželio 26 d. kalbėjo prokuroras Bakučionis. Jis nepraleido progos apkaltinti M. Jurevičių dalyvavus nacionalinio pasipriešinimo judėjime prieš rusų okupaciją ir priminė visus šmeižtus, paskelbtus sovietinėje spaudoje M. Jurevičiaus adresu. Baigdamas kalbėti, prokuroras pabrėžė, kad Jurevičius kaltu neprisipažino ir sakosi grįžęs vėl dalyvausiąs panašiose eisenose ir skleisiąs tikėjimą, todėl jis esąs visuomenei itin pavojingas nusikaltėlis ir turi būti izoliuotas nuo visuomenės 3 metus, atliekant bausmę griežto režimo lageriuose.

Sovietinius teismo pareigūnus ir prižiūrėtojus, teisiamasis taip apibudino: „Jūs žiauresni už carizmo laiku prižiūrėtojus. Mano tėvas, jis pats pasakojo, vieną kartą padavė duonos kepalą belaisviams, ir prižiūrėtojas leido, o man vakar duktė norėjo perduoti atsigerti ir pavalgyti, nes aš buvau labai alkanas, bet jūsų prižiūrėtojai neleido.“

Paskutinis žodis

1981 birželio 26 d.
Gimiau 1927 m. spalio mėn. Nepriklausomoje Lietuvoje, Šakynos valsčiuje, Mimaičių kaime, valstiečių šeimoje. Gyvenimas buvo sunkus, nes nuo pat mažumės tarnavau pas ūkininkus. Vėliau, atėjus į valdžią rusams, buvau neteisingai apšmeižtas ir teisiamas be liudininkų. Man buvo paskirta 25 metai laisvės atėmimo, o po 6 metų byla buvo peržiūrėta ir buvau išteisintas. Mane išleido į laisvę, nes pripažino, kad tai Stalino klaida. Argi aš, būdamas 14 metų, galėjau vaikščioti su šautuvu ir vadovauti kažkokiam būriui?

O dabar, po 30 metų, vėl esu teisiamas. Teisiamas ne už chuliganizmą, ne už žmogžudystę ar vogimą, o už religiją. Už tai, kad sakau tiesą jums į akis, kad neatsisakau savo įsitikinimų.

Vienas žymus žmogus yra pasakęs: „Už 3 min.
pasakytos tiesos galima ir numirti.“

„Tačiau kalbėk nors trejetą tiesos minučių,
Po to tegu tave užmuš … (J. Jevtušenko) — Red.
intarpas).

Aš jums sakau tiesą į akis, valdiški bedieviai, ir už tai kentėsiu 3 metus kalėjime, jeigu ten manęs nenužudys. Būsiu kartu su žmogžudžiais ir chuliganais, nors politiniams kaliniams turėtų būti atskira kolonija.

Lukiškio kalėjimo kameroje aš taip pat buvau kalinamas su žmogžudžiais, kurie labai nustebo, kai sužinojo už ką aš kalinamas, štai ką jie man pasakė, aš kartoju jų žodžius:

— Tie durniai komunistai visai išprotėjo!..

Žmogžudžiai mane užstodavo prieš prižiūrėtoją, kai aš melsdavausi. Tai dar kartą įrodo religijos tvirtumą. Gaila, kad kunigų mažai teisiama: jie būdami šiame nusikaltėlių pasaulyje skleistų dorybę ir religijos šviesą.

Šiuo metu, tiktai kitame Lietuvos mieste, yra teisiamas mano draugas, su kuriuo mes dalyvavome toje pačioje eisenoje. Kodėl mes teisiami atskirai? Kodėl ne viename suole? Tai dar kartą rodo jūsų bailumą ir nesąmoningai plečia religijos propagavimą, nes už teismo salės durų ir čia, ir ten renkasi tikintieji, mano ir jo draugai. Jie į salę neįleidžiami, nors teismo procesas laikomas atviras. Salėje tiktai pagal sąrašą įleisti mano giminės, o visi kiti samdyti žiūrovai, saugumo agentai, tame tarpe dauguma rusų, kad nieko nesuprastų. Ir liudininkų tarpe nebuvo nei vieno tikinčiojo, visi saugumo darbuotojai ir komunistai. Taip, mane teisia mažuma. Net patys marksistai yra surinkę duomenis, kad Lietuvoje yra 30 procentų bedievių ir 70 procentų tikinčiųjų, ši bedievių mažuma ir teisia mane, nes bijomasi daugumos, bijomasi visų tikinčiųjų. Jei žmogus tikintis, jis bus savo krašto patriotas, tuo sunkiau jį nutautinti.

Visos mūsų maldininkų eisenos ėjo ne su antitarybiniais šūkiais ar chuliganiškais ketinimais, bet su mintimi širdyje — už lietuvių tautos blaivybę ir dorą. Ėjo daug jaunimo ir vaikų. O jeigu visas jaunimas tikėtų į Dievą, Lietuvoje būtų mažiau žmogžudysčių, paleistuvavimo ir girtuoklystės.

Aš labai džiaugiuosi, kad jūs mane laikote vienu iš organizatorių. Man tai didelė garbė paprastam darbininkui, baigusiam 4 klases. Jūs logiškai pagalvokite, argi įmanoma suorganizuoti tūkstantinę žmonių minią iš visų Lietuvos kampelių, jeigu niekas eiti nenorės. Čia žmonės ėjo savo noru, rizikuodami, kad gali būti už tai teisiami. O pažiūrėkime, kas eina į Gegužės I-sios demonstraciją: saujelė komunistų ir visi kiti, kurie grasinami administracinėmis baudomis, jei nedalyvaus demonstracijoje.

Jūs mane teisiate už religiją, ačiū jums, nes tai tik rodo, kad Lietuvoje atgimsta tikėjimas. Ir tos pačios eisenos įrodo, kad tikinčiųjų vis daugėja. Net patys liudininkai įrodė, kad anksčiau tokių eisenų nebūdavo.

Jūs net kryžiaus bijote: tai liudija ne kartą griaunamas Kryžių kalnas. Kryžių kalnas nuo 1904 metų yra puošiamas kryžiais. Jų nei caras negriovė, nei fašistai. Lietuviai pagonys nuo senų senovės čia aukas aukodavo. O kai atėjo rusai, viską nuvertė ir ne vieną kartą. Bet Kryžių kalnas vistiek stovi ir kryžių vis daugėja. Žmonės patys, niekieno neverčiami, neša ir stato juos ant kalno. Kryžių kalno griovimas man tik davė impulsą dar labiau tikėti. Aš pirmą kryžių nešiau naktį. Jis egzistavo tik 2 vai. ir buvo nuverstas, tai paskatino nešti dar kitą kartą. Paskui nešiau dieną jau nieko nebijodamas. Ir pamatysite, kad dar išaugs ne vienas kryžius, ir eis dar ne vieną kartą į Šiluvą žmonių minios, nors aš, kaip organizatorius, būsiu už grotų. Ir aš sakau jums:

— Jei grįšiu gyvas, aš vistiek ėjau ir eisiu!
Jūs mane teisiate už religiją, ačiū jums! Tai tik įrodo, kad Lietuvoje atgimsta tikėjimas. Man didelė garbė sėdėti tame pačiame suole, kuriame sėdėjo Stanelytė, Sadūnaitė, Kovaliovas, Skuodis. Ir aš prašau teisėją nemažinti man bausmės, o duoti 3 metus griežto režimo kolonijoje, kaip prašė prokuroras. Nors ši bausmė man lygi mirčiai, mano sveikata labai pablogėjo (kalėjime niekas nekreipė dėmesio į mano prašymą leisti nueiti pas gydytoją), aš džiaugiuosi kad esu už tai teisiamas.

Aš jums nekeršysiu, o melsiuosi už jus, kad jūsų vaikai nenueitų blogu keliu. Aš pasiruošęs kentėti už tai, kad visi žmonės pradėtų tikėti į Dievą, ir kad mano teismas atvertų akis dar ne vienam bedieviui.

* * *

15 val. buvo paskelbtas nuosprendis — 3 metai pataisos darbų, bausmę atliekant griežto režimo lageryje. Paklausęs nuosprendį, Jurevičius garsiai pasakė:
— Ačiū! Tai garbė Dievui ir Lietuvai!

* * *