Autorius Mintautas Čiurinskas
2023 08 18
Šiandien pabaigiau versti pirmąjį (tuomet būsimo) šventojo Juozapato gyvenimą ir kankinystės istoriją (1624). Lotyniškąjį variantą. Turėjau tokį įsipareigojimą sau jubiliejinių šv. Juozapato metų proga. Tekstas nėra didelis, bet svarbus, nes pirmasis. Apie kankinystę jis turėjo byloti popiežiui (kuriam ir dedikuotas), nuo kurio priklausė įvykio tolesnis vertinimas, ir visai lotyniškai skaitančiai Europai. Vertimas dar pirminis, laukia peržiūra, pašlifavimai. Dar vieno kito komentaro reikia. Bet turiu surinkęs ir lotynišką tekstą, bus paraleliai. Dar iš turimų apmatų ir naujų minčių reikia parašyti įvadinį straipsnį, apibrėžti publikavimo principus. Viską tikrinti, redaguoti. Vizijoje – atskira knygelė, kuri galėtų teoriškai pasirodyti iki lapkričio 12 d., iki pagrindinės metų datos – šv. Juozapato šventės. Darbą įtraukiau ir į valstybinę minėjimo programą. Pažiūrėsim, kiek tai padės operatyviai rasti finansavimą leidybai. Kol neturėjau vertimo, nenorėjau daryti žingsnių ta kryptimi. Dabar jau žinau, kad turiu.
AMDEBMVG
Sancte Iosaphat, ora pro nobis et protege Patriam tuam.
Teaseriui – ištrauka:
… „Tuo metu, kai bedieviai žmonės linksminosi, garsiojo vyskupo kūnas buvo visokiausiam išjuokimui ir patyčioms paliktas vieškelyje. Prie jo atbėgę ne tik vyrai, vaikai, bet ir moterys bei senpalaikės trypė kojomis, pešiojo barzdą ir galvos plaukus, spjaudė į veidą, pakaitomis sėdėdami ant mirusiojo kūno gėrė vyną, kurį rusėnai liaudiškai vadina degtine. Tokiais ir kitais būdais iki soties išsisiautėję prieš Dievo žmogų, pagaliau išsiskirstė.
Ir štai nuo Vitbos upės atslinko juodas debesis ir sustojo virš garbingojo vyskupo kūno; to debesies viduryje atsirado ryškus spindulys. Šio reginio sukrėsti daugelis atskubėjo į minėtą vietą ne tiek pažiūrėti nužudyto vyskupo, kiek to spindulio ir debesies, kuris po truputį kildamas pasiekė aukštybes ir išnyko. Pagaliau ištuštinę statines atskubėjo girti lėbautojai ir garbingąjį kūną apnuogino nuplėšę visus drabužius iki pat ašutinės, kurią radę vietoj apatinių marškinių labai nustebo ir ėmė abejoti, ar jie nužudė vyskupą, ar kažkokį kitą vienuolį.“ …
Bibliografiniai duomenys:
De nece reverendissimo Patri Iosaphat Kuncewicz, archiepiscopo Połocensi ritus Graeci, a Schismaticis, pro Unione, et Sancta Sede Apostolica Romana, Vitebsci, Anno Domini M.DC. XXIII, die XII. Novembr[is] atrociter illata: Et de eximia eiusdem sanctimonia, vera et compendiosa Relatio, Zamosci: In Typogr. Academiae excudebat Simon Nizolius, [1624].
[LT: Teisingas ir glaustas pranešimas/pasakojimas apie didžiai gerbiamo tėvo Juozapato Kuncevičiaus, graikų apeigų Polocko arkivyskupo, nužudymą dėl Unijos ir Šventojo Apaštališkojo Romos sosto, žiauriai schizmatikų įvykdytą Vitebske 1623 Viešpaties metų lapkričio 12 d., ir jo nepaprastą šventumą].
Centrinės nacionalinės bibliotekos Romoje (Biblioteca nazionale centrale di Roma) suskaitmenintą egzempliorių nesunku susirasti tiesiog https://books.google.lt
Gal šiuo veikalėliu pavyks atgaivinti „Fontes ecclesiastici historiae Lithuaniae“ seriją (kitados „Aidų“ leistą), kur beveik prieš du dešimtmečius esu publikavęs ankstyvuosius šv. Kazimiero gyvenimus ir kitus šaltinius.
