Šv. Eliziejus Laurušavietis (Rimantas Treniotaitis, m. 1250), kungaikščio Treniotos sūnus. Ėjo aukštas pareigas Mindaugo rūmuose. Tapęs krikščionių paliko pasaulietinį gyvenimą ir pasišalino atsiskyrėliškam gyvenimui. Tuo metu sutiko vienuolį šventąjį Lauryną, tapusį jo mokytoju, su kuriuo ilgainiui Laurušave, ant Nemuno kranto, įkūrė vienuolyną. Šv. Eliziejų 1250 m. spalio 23 d. nužudė globotinis. Šv. Eliziejaus relikvijos išgarsėjo dėl jų stebuklingo poveiko, pavyzdžiui, pasak senovinių rankraščių, prisilietęs prie jų išgijo vienas apsėstasis.
1505 m. musulmonai totoriai, niokoję Naugarduko apylinkęs, prisiartino prie Laurušavo vienuolyno. Eliziejaus maldomis vienuolynas buvo apgintas, nes jame musulmonai stebuklingu būdu regėjo pulkus kovai pasiruošusių raitelių.
1514 m. metropolitas Juozapas Soltanietis Vilniaus susirinkime paskelbė Eliziejų šventuoju.