Lietuvos paštas skelbia, kad penktadienį, lapkričio 10 d., išleidžia menininkės Augustinos Lubės kurtą pašto ženklą „Šventasis Juozapatas“.
Vilniaus pašto skyriuje, adresu Totorių gatvėje Nr. 5, tą dieną pirmos dienos datos spaudu bus antspauduojami vokai su naujuoju pašto ženklu. Filatelistai galės papildyti savo kolekcijas didžio šventojo atvaizdu. Pašto ženklo nominalas – 1,50 Eur, tiražas – 17,5 tūkst. vnt.
Lietuvos pašto ženklas su šventojo atvaizdu įamžins LR Seimo paskelbtus 2023-iuosius Šv. Juozapato metus Lietuvoje.
Naujajame ženkle panaudotas Šv. Juozapato portretas iš 1625 m. Vilniuje išleistos knygos, saugomos Lietuvos mokslo akademijos Vrublevskių bibliotekoje – Leono Kreuza‘os Kazanie o swiqtoblywym zywoäey chwalebney śmierci.
Šv. Juozapatas (Ivanas Kuncevičius) gimė 1580 m. Ukrainoje, stačiatikių šeimoje. Nuo 13 metų gyveno, dirbo ir mokėsi Vilniuje. 1604 m. perėjęs į Rytų apeigų katalikų (unitų) Bažnyčią įstojo į Švč. Trejybės vienuolyną Vilniuje, jam buvo suteiktas Juozapato vardas.
Kartu su būsimu Kyjivo metropolitu Josifu Veljaminu Rutskiu 1617 m. įkūrė Šv. Bazilijaus Didžiojo ordiną, – vienintelį ordiną įkurtą Lietuvoje. Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas tapo pagrindiniu Brastos Bažnytinės unijos priimtų nutarimų įgyvendintoju. Todėl vienuoliai bazilijonai bei kiti Graikų (Rytų) apeigų katalikai vadinami unitais.
Buvo veiklus pamokslininkas, kviečiantis atsiskyrusius brolius atkurti vienybę su Romos Bažnyčia. Vėliau tapo Polocko arkivyskupu, ten 1623 m. lapkričio 12 d. buvo barbariškai nužudytas. 1867 m. paskelbtas šventuoju.
Šv. Juozapato relikvijos 1623–1705 m. buvo Polocke, o 1705–1916 m. – dabartinės Lenkijos Biała Podlaskos mieste (Uniją likvidavus, 1873 m. iš bažnyčios perneštos ir paslėptos rūsyje), 1916 m. bazilijonų iš Ukrainos atrastos ir atgabentos į Vieną. 1917–1949 m. buvo Vienoje (dėl nesaugumo 1944 m. jos iš ukrainiečių graikų apeigų katalikų Šv. Barboros bažnyčios buvo perneštos ir paslėptos Šv. Roko Romos katalikų bažnyčioje, vėliau – Šv. Stepono katedroje). Relikvijomis susidomėjo Apaštališkojo Sosto atstovai ir, gavus popiežiaus Pijaus XII leidimą, jos 1949 m. amerikiečių kariniu lėktuvu buvo atvežtos į Romą, kur buvo laikomos vienoje Vatikano koplyčių, kol 1963 m. buvo padėtos Šv. Bazilijaus Didžiojo altoriuje Šv. Petro bazilikoje.
