Dokumentinė apybraiža, skirta Jurgio Matulaičio konsekracijos ir skyrimo Vilniaus vyskupu šimtmečiui.

2018 metais minima Katalikų Bažnyčiai ir visai Lietuvai svarbi data – sukanka 100 metų, kai  Vilniaus vyskupu tapo marijonų vienuolis Jurgis Matulaitis. Kuriant nepriklausomą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi buvo ypač svarbu, kad Vilniaus vyskupu taptų europietiška kultūra, išmintimi, diplomatija pasižymintis dvasininkas. Būtinai lietuvis. Apie lietuvių žygius dėl Vilniaus ganytojo, apie pareigas, kurios Matulaičiui tapo tikru išbandymu – ketvirtadienį dokumentinėje apybraižoje „Šiandien prieš 100 metų“ su profesoriumi Liudu Mažyliu.

Jurgis Matulaitis Vilniaus vyskupu buvo paskirtas 1918 metu gruodžio 1 diena. Vilniaus vyskupijoje, kur dauguma kalbėjo lenkiškai, lietuvio vyskupo nebuvo net 250 metų.

Lietuvai pasisekė – Vilniaus  ganytoju tapo kuklus, rūpestingas, krikščioniškąją demokratiją puoselėjantis žmogus, visomis išgalėmis besistengiantis būti nešališkas ir visiems lygiai teisingas nepaisant nei tautybės, nei socialinės padėties.

Tačiau jam pačiam septyneri metai Vilniaus vyskupo soste  buvo patys sunkiausi.

„Baudžia mane Dievas Vilniumi“ – yrà prasitaręs. Šios  pareigos jam teko ypač permainingu laikotarpiu – tvyrojo didžiulė įtampa, Vilnius ėjo iš rankų į rankas, tautų priešiškumo atmosfera buvo įkaitusi.

Prieš šimtmetį kandidatais į Vilniaus vyskupus buvo minimi ir Lietuvos valstybes tarybos nariai Vladas Mironas, Kazimieras Šaulys, taip pat prelatas Konstantinas Olšauskas. Tačiau tiek Vatikanui, tiek Lietuvos valstybes tarybai priimtiniausia buvo marijonu vienuolio Jurgio Matulaičio kandidatūra. Tačiau jis pats šiuo skyrimu anaiptol nesidžiaugė.

Istoriją apie neeilines asmenybės pašaukimą ir pareigą – ketvirtadienį dokumentinėje apybraižoje „Šiandien prieš 100 metų“.