2019 m. birželio 22 d. Videniškių Šv. Lauryno bažnyčioje iškilmingose šv. Mišiose buvo dėkojama už garbingojo Mykolo Giedraičio pripažinimą palaimintuoju. Kviečiame dar kartą pažvelgti į palaimintojo tautiečio asmenybę ir pasigrožėti iškilmių akimirkomis.
„Man jis brangus kaip žmogus intravertas. Kartais man to pristinga rekolekcijose ar grupelėse, kur esi priverstas taikytis prie privalomo pasidalijimo. Tarsi ekstravertiškas būdas būtų tikėjimo standartas“, – sako istorikas doc. dr. Liudas Jovaiša. (Iš Mažosios studijos laidos „Kultūra ir religija“)
„Palaimintasis Mykolas moko mus, šiandienos žmones, kurie esame pasinėrę į tūkstančius iš pažiūros svarbių reikalų, kad tikroji žmogaus didybė kyla ne iš to, kiek yra daroma, bet kaip yra daroma. Būtent uolumas ir meilė lemia tai, kad mūsų veiksmai ar pareigos, net paprasčiausi, tampa dideli.“ (Iš Šventųjų skelbimo Kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Becciu homilijos per padėkos šv. Mišias už M. Giedraičios paskelbimą palaimintuoju Krokuvoje)
Popiežius šv. Jonas Paulius II 1985 atkreipė dėmesį į hagiografų perduotą tradicinį pasakojimą apie tai, kaip Jėzus Mykolui Giedraičiui suteikė nepaprastą privilegiją: Kristus su juo kalbėjosi, jam patvirtino, kad jo pasirinktas nuolankus gyvenimas vienatvėje, apšviestas gilaus pamaldumo ir meilės, buvo teisingas: „Būki kantrus iki mirties ir suteiksiu tau gyvybės vainiką – pasakė jam Kristus“. (Iš „Vatican News“ publikacijos apie pal. Mykolą Giedraitį)
„Jis buvo silpnos sveikatos ir dažnai būdavo vienas, dienas leisdavo drožinėdamas medžio dirbinius. Jau būdamas jaunuolis, Mykolas, pajutęs pašaukimą dvasiniam gyvenimui, kreipėsi į Bistryčios regulinių kanauninkų vienuolyną ir buvo priimtas. Mąstydamas apie Nukryžiuotąjį, jis gilino savo meilę Dievui ir žmogui. Ištvermingas mąstymas atvedė jį į kontempliacijos maldą, kuri buvo jam nepamirštamo džiaugsmo šaltinis.“ (Ištrauka iš pal. Mykolo Giedraičio biografijos. Iš Vaidoto Žuko publikacijos „Džiugi žinia Lietuvai ir Lenkijai: Mykolas Giedraitis paskelbtas palaimintuoju“)
„Jo gyvenimo liudijimas, kuriam būdingas savo fizinių ribų priėmimas ir kančių vienijimas su nukryžiuotu Kristumi, šiandien tampa gerąja naujiena visiems, kurie, panašiai kaip jis, dažnai lieka nustumti į visuomenės pakraščius dėl fizinio nepajėgumo, vyresnio amžiaus ar kitų ribotumų. Jis yra geroji naujiena visiems tiems, kurie jaučiasi sužeisti negatyvių gyvenimo patirčių, nelaimingi, nuvilti, atmesti, praradę savo orumo suvokimą.“ (Iš Šventųjų skelbimo Kongregacijos prefekto kardinolo Angelo Becciu homilijos per padėkos šv. Mišias už M. Giedraičios paskelbimą palaimintuoju Krokuvoje)
