Mintimis apie šią parodą ir jos atsiradimą su XFM radijo laidos „Laužų karta“ autoriais dalijasi EGLĖ ANDREJEVAITĖ – viena iš „Misijų stotelės“ kolekcijos kuratorių.

„Šia paroda norime papasakoti pasaulio lietuvių istorijas ir kartu priminti, kad jos visos yra svarbios ir reikalingos, kuria mūsų didelę pasaulio Lietuvą, nesvarbu, kurioje šalyje gyventume“, – sako ji.

Ilgesys, auginantis meilę

Naujoji paroda yra paskutinė parengta kartu su tėvu A. Saulaičiu SJ.

„Paskutinė mano su broliu tema, kuria kalbėjome prieš jam išeinant į kitą, dangaus, geriausią stovyklą, ir buvo pagrindiniai šios parodos rėmai – ką atrinkti iš daugybės turimų „Misijų stotelės“ eksponatų, kokius žmones pakviesti, kam svarbu apie tai papasakoti“, – vardija E. Andrejevaitė.

Parodos pavadinimą taip pat pakuždėjo vienas iš kolekcijos eksponatų – medžio tošis su užrašu A saudade aumenta o amor – portugalų kalba tai reiškia „Ilgesys augina meilę“. Tai buvo dovana tėvui A. Saulaičiui SJ lietuvių jaunimo stovykloje Brazilijoje apie 1970–1980 m.

„Šie žodžiai dabartinėmis aplinkybėmis mums turi dvejopą prasmę. Jaučiame ypatingą ilgesį išėjus broliui Antanui, o parodos atidarymas yra galimybė dar kartą jį ir jo gyvenimo misiją prisiminti bei paminėti.

Kita vertus, ši tošis ir joje raižyti žodžiai yra tarsi simbolis visų dovanų, kurias brolis Antanas per gyvenimą gavo keliaudamas po įvairiausias pasaulio vietas, daugiausia iš lietuvių, gyvenančių svetur ir liudijančių apie Tėvynės ilgesį. Kiek daug žmonių pabėgo… Ir pats brolis Antanas, tik gimęs Lietuvoje, būdamas vos dvejų metukų, turėjo pasitraukti. Ačiū Dievui, laimingai pasiekė saugius krantus, saugią šalį, iš pradžių – Vokietiją, paskui – JAV, Voterberio miestelį. Čia ir prasidėjo jo kelionė po pasaulį bei misijos“, – dalijasi viena parodos rengėjų.

Šią paties tėvo Antano ir daugelio karo pabėgėlių istoriją atskleidžia vieni iš eksponatų – Voterberio miestelio stoties vaizdas ir sagos iš vario, išgauto čia esančiose kasyklose. Šioje vietoje apsigyveno vario kasyklose darbo radę pabėgėliai iš Lietuvos, vadinami „dipukais“ (angl. displaced person).

Tėvas Antanas pasirinko misionieriauti, keliavo į kitus kraštus, susipažino su šiais žmonėmis ir dalijosi savo krikščioniška, žmogiška, asmenine, kultūrine patirtimi. Taip pamažu ėmė megztis kunigystės, tarnystės, brolystės ryšiai, ir žmonės, paties tėvo Antano žodžiais, mylimam kunigėliui ką nors vis perduodavo ar dovanodavo.

„Tie daiktai dažniausiai būdavo susiję su tuo kraštu arba su Lietuvos – Tėvynės – ilgesiu. Dalis dovanų šiandien ir atrinkta į parodą. Tai vos šešiolika eksponatų! Atrodytų, koks mažas skaičius, bet kiekvienas iš tų daiktų pasakoja dideles istorijas apie mūsų kraštiečių tolimuose kraštuose pastangas sukurti ir išsaugoti Lietuvą, kitas kultūras“, – pasakoja E. Andrejevaitė.

Įdaiktinto jausmo kelionė

Tarp eksponatų, kuriuos galima išvysti parodoje, yra ant odos piešti ir medyje raižyti „Lituanikos“ stovyklos Brazilijoje vaizdai. „Vadinasi, Brazilijoje vykusios lietuvių skautų stovyklos, taip pat lietuvių bendruomenių stovyklos taip įstrigo vaikams, jaunimui, kad jie jas įamžino daikte ir perdavė kaip didžiausią lobį brangiam žmogui – Antanui Saulaičiui. Tokiu būdu tas įdaiktintas jausmas pergyvena mus, mūsų gyvenimus, ir, nors brolio Antano jau neturime gyvo, jo gautos dovanos toliau keliauja ir jungia žmones“, – dalijasi kolekcijos kuratorė.

Tėvas A. Saulaitis SJ visą gyvenimą puoselėjo lietuvybę, buvo pirmasis Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos pirmininkas, nuolat dalyvavo Pasaulio lietuvių jaunimo kongresuose.

Ši paroda buvo įtraukta į XVIII Pasaulio lietuvių bendruomenės Seimo renginių programą.

Parodos atidaryme sveikinimo žodį tarė Pasaulio lietuvių bendruomenės pirmininkė Dalia Henke, prisiminimais dalijosi arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ.

Atidarymo renginyje dalyvavo po pasaulį keliaujantis ir lietuvių istorijas renkantis žurnalistas Saulius Pilinkus, taip pat „Misijų stotelės“ kolekcijos kuratorė, skautė, akademikė dr. Rasa Bernotienė, renginį vedė ir pokalbį moderavo skautė, kino režisierė ir žurnalistė Aistė Stonytė.

„Tai, kad paroda įtraukta į tokio solidaus Pasaulio lietuvių bendruomenės renginio programą, kad į atidarymą susirinko, parodoje eksponuojamų šešiolikos daiktų istorijas išgirdo delegatai iš keliasdešimties pasaulio šalių, liudija, kaip tai aktualu ir brangu, kaip tai jungia kartas ir žmones, o mums, čia gyvenantiems ir kuriantiems ateitį, svarbu tai žinoti ir nepamiršti“, – mano E. Andrejevaitė.

Kas yra „Misijų stotelė“?

„Misijų stotelė“ – tai unikali tėvo A. Saulaičio SJ 1968–2025 m. kartu su bendraminčiais surinkta kolekcija, kurioje saugoma arti 3 tūkst. artefaktų, liudijančių apie lietuvių misionierių veiklą pasaulyje ir kitas kultūras.

„Brolis Antanas su misijomis susipažino mokydamasis, studijuodamas, o 1970 metais ir pats išvyko į pirmąją misiją Brazilijoje. Nuo tada pamažu ėmė kauptis įvairūs daiktai ir dovanos. Ir tik po 30 metų – maždaug 2000-aisiais – kilo mintis ir atsirado bendraminčių, kurie sakė, kad reikia vietos, kur misijose pamatytų kraštų ir kultūrų pėdsakai būtų perduoti žmonėms, ten niekada nebuvusiems.

Po to prireikė dar beveik 20 metų, kol vertingiausi kolekcijos eksponatai buvo pristatyti Bažnytinio paveldo muziejaus Vilniuje parodoje. Tai buvo reikšmingiausias kolekcijos pristatymas visuomenei. Šalia šios pagrindinės ekspozicijos skautų pastangomis buvo surengtos dar bent aštuonios mažesnės parodos, taip pat viena keliaujanti, eksponuota Lietuvos ir JAV miestuose“, – pasakoja kolekcijos kuratorė.

Skautų ir savanorių pastangomis nuo 2012-ųjų tėvo A. Saulaičio SJ sukaupti daiktai pradėti tvarkyti ir sisteminti, įgavo nuoseklų kolekcijos pavidalą. Nuo 2016-ųjų rinkinys pristatomas visuomenei parodų metu. Kolekcijos sisteminimu, išsaugojimu ir pristatymu visuomenei rūpinasi asociacija „Vyresniųjų skaučių židinys“.

„Broliui Antanui visada buvo labai svarbu, kad tie eksponatai būtų pasiekiami iš karto ir greitai. Tai tapo įmanoma jėzuitų, sukūrusių savo medijų centrą „Lojoteka“, dėka. Šiame centre, kuriame yra knygų, internetas, erdvės mokytis, skaityti ar tiesiog ramiai pabūti, vietą rado ir brolio Antano sukaupta kolekcija, per kurią kalba pasaulio kultūros.

Centras atviras visiems – džiaugiamės galėdami į jį pakviesti visus norinčiuosius išvysti naująją „Misijų stotelės“ parodą, veiksiančią visus metus“, – kviečia E. Andrejevaitė.

„Misijų stotelės“ kolekcijos tikslas yra keleriopas: atskleisti pasaulio įvairovę; papasakoti apie pasaulio lietuvius ir lietuvių kilmės žmones, kurie prisideda prie kitų tautų ir kultūrų išsaugojimo, kovos už jų teises; o svarbiausia – atskleisti misionierystės fenomeną, paskatinti būti misionieriais kasdieniame gyvenime padedant kitiems ir palaikant tai darančiuosius.