Ketvirtadienį minimos 100-osios kardinolo Vincento Sladkevičiaus gimimo metinės. V. Sladkevičius buvo antrasis kardinolas Lietuvos istorijoje. Pažinoję Vincentą Sladkevičių, jį vadina tylaus ir beginklio pasipriešinimo simboliu, kovojant už Lietuvos Nepriklausomybę. Anot amžininkų, jo patarimai būtų naudingi ir šiandien.
Kardinolo Vincento Sladkevičiaus muziejaus – buto direktorė Irena Petraitienė rūpinasi, kad ant kardinolo lovos pagalvių visada būtų rožė – mėgstamiausia jo gėlė.
„Vienintelė lovelė jauno kunigo, jauno vyskupo seno kardinolo, čia jis užgeso čia jį slaugėme, mamytės austiniai rūbeliai iš to gimtojo Guronių kaimo“, – sako I. Petraitienė.
Atsiminimuose – pasakojimai apie gebėjimą sutaikyti besipykstančius, pomėgius giesmėms ar pajuokavimus, net ir apie mirtį.
Teofiliui Matulioniui slapta konsekravus Vincentą Sladkevičių vyskupu Sovietų valdžia neleido eiti pareigų, jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį.
Anot Sigito Tamkevičiaus dėl savo be kompromisės laikysenos V. Sladkevičius buvo beginklio pasipriešinimo sovietų valdžiai vėliava. Drąsiai dalydavo patarimus. Su juo teko tartis ir apsisprendžiant leisti vieną svarbiausių pogrindžio leidinių.
„Norėjosi, kad vyskupas patvirtintų, nesinorėjo, kad būtų tik vieno kito kunigėlio išmonė, nuvažiavau parodžiau, pavartė parskaitė ir net pavadinimą pasiūlė, geriausia būtų, kad vadintųsi Bažnyčios kronika“, – sako kardinolas Sigitas Tamkevičius.
Popiežiui Jonui Pauliui II paskyrus Vincentą Sladkevičių kardinolu jo svarba dar labiau išaugo.
Už kardinolą Vincentą Sladkevičius sekmadienį mišios bus aukojamos Kaišiadorių katedroje, gimtojoje parapijoje Žaslių bažnyčioje, visos parapijose, kuriose jis dirbo.
