Knygos apie monsinjoro K. Vasiliausko (1922–2001) gyvenimo kelią autorė Ramunė Sakalauskaitė, ketverius metus rinkusi medžiagą knygai, remiasi visais jai buvusiais prieinamais šaltiniais: Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės, Daugpilio archyvuose rastais dokumentais, niekur neskelbtais kunigo laiškais šeimos nariams.
Taikomosios dailės muziejuje įvyko R.Sakalauskaitės knygos „Gyvenimas, koks jis buvo. Monsinjoro Kazimiero Vasiliausko biografija“ pristatymas. „Literatūros apie Monsinjorą Kazimierą Vasiliauską esama, taigi naujos knygos autorei reikėjo rasti savo kelią, – sakė literatūrologas Valentinas Sventickas. – Rado. Ramunė Sakalauskaitė sutramdė jausmus ir pasuko gerąja prasme objektyvaus pasakojimo keliu. Galėjo atsitikti ir kitaip, nes ji pati priklausė Monsinjorui artimų žmonių ratui. Autorė sumaniai pasirėmė žinomais šaltiniais ir rado naujų – kalbindama žmones, lankydama Monsinjoro gyventas vietas, rausdamasi archyvuose. Biografija nuodugni, patikima ir nedaugiažodė. Monsinjoras iš šios knygos žvelgia į mus šviesus ir paprastas. Ir klausiantis: „Ar supratote, ką pasakiau savo gyvenimu?“ R.Sakalauskaitė remiasi visais jai buvusiais prieinamais šaltiniais: Vilniaus arkivyskupijos kurijos archyve saugoma kunigo byla, Lietuvos ypatingajame, Latvijos valstybės, Daugpilio archyvuose rastais dokumentais. O taip pat niekur neskelbtais kunigo laiškais šeimos nariams, rašytais Latvijoje, kurioje gyveno, kai 1958 m., pasibaigus tremties laikui, negalėjo grįžti į Lietuvą. Knygoje gausu jį globojusių eucharistiečių ir žmonių, tuo laikotarpiu kartu su juo dirbusių Latvijos Andrejaus Ždanovo kolūkyje, atsiminimų. Autorės pasakojimą paįvairina nematytos nuotraukos.
Atskira knygos dalis – K. Vasiliauską pažinojusių kunigų Vaclovo Aliulio, Jono Borutos, Antano Dilio, Ričardo Doveikos, Arūno Kesilio, Kęstučio Latožos, Tadeušo Matulianeco, Gintaro Petronio ir Juozo Tunaičio atsiminimai. R. Sakalauskaitė, K. Vasiliauską pažinojusi nuo 1989 m., yra viena iš dokumentinio filmo apie kunigą „Laimingi buvę jo akivaizdoje“ scenarijaus autorių. Jos iniciatyva prie Vilniaus Šv. Rapolo bažnyčios įrengtas Monsinjoro atminimui skirtas skveras, pastatyta skulptūra. Šiais laikais, kai trūksta autoritetų, K. Vasiliausko gyvenimo pavyzdys yra įkvepiantis. Knygos pristatyme Taikomosios dailės muziejuje dalyvaus kunigai Pranciškus Čivilis ir Antanas Saulaitis, taip pat Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys, profesorė Viktorija Daujotytė, grigališkojo choralo ansamblis „Vox clara“ (vadovas Šarūnas Visockis). Vakarą ves literatūrologas V.Sventickas. K.Vasiliauskas buvo politinis kalinys ir tremtinys, pirmasis ir ilgametis Vilniaus arkikatedros bazilikos klebonas, pirmasis 1993 m. atkurtos Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarijos rektorius, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios emeritas, žinomas ir gerbiamas visuomenės narys. 1994 m. vasario 10 d. už nuopelnus Lietuvai buvo apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino IV laipsnio ordinu. 1995 m. jam įteikta Santarvės fondo premija. 1998 m. vasario 5 d. Vilniaus Gedimino technikos universiteto taryba monsinjorui K. Vasiliauskui suteikė garbės nario vardą. 2000 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto tarybos sprendimu monsinjorui K. Vasiliauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas. 2000 m. liepos 1 d. jis apdovanotas Lietuvos nepriklausomybės medaliu.
