Knyga skirta kunigo Vytauto Juozo Vaičiūno gyvenimui, jo disidentinei ir dabartinei veiklai. Leidinyje pateikiama medžiagos iš jo atsiminimų, asmeninio archyvo ir Lietuvos archyvų, periodinės spaudos, knygos autorių asmeninio archyvo. Aptariama V. J. Vaičiūno biografija, pažymint, kad kovą prieš sovietinę santvarką jis pradėjo mokydamasis Šlapaberžės Žemės ūkio mokykloje. Atskleidžiamas jo kelias link kunigystės – po tarnybos sovietinėje armijoje, gyvenimo ir darbo Rusijoje, studijų Kauno politechnikos institute iki mokslų pogrindinėje Kunigų seminarijoje. Pažymima, kad maždaug nuo 1972 m. V. J. Vaičiūnas su J.Zdebskiu, P. Petroniu, P. Plumpa spausdino bei platino maldaknyges, katekizmus bei kitokią religinę literatūrą. Aptariama V.J. Vaičiūno veikla, jam 1980 metais tapus Helsinkio grupės nariu. Aprašomas jo teismas, pateikiamos jo kalbos teisme, jo paskutinio žodžio stenogramos, teismo nuosprendžio tekstas. Aprašant įkalinimo metus Čeliabinsko srities Bakalo miesto kalėjime, daugiausiai remiamasi jo laiškais. Aptariama V.J. Vaičiūno veikla grįžus į Lietuvą: nuo vikaro Kybartuose iki Šlienavos bažnyčios klebono. Aptariant jo kunigavimo veiklą, akcentuojama, kad klebonas mokėjo staliaus, skardininko, mūrininko darbus, todėl jau nuo kunigavimo pradžios ėmėsi šventoriaus ir bažnytėlės gražinimo darbų: sutvarkė aplinką, šventorių, restauravo bažnyčią, sutvarkė elektros instaliacijas. Pabaigoje pateikiama Vilniaus Universiteto Istorijos ir filologijos fakulteto profsąjungos posėdžio, kuriame V.J. Vaičaitį buvo pasiūlyta išmesti iš universiteto, stenograma.