PRADĖTA DIEVO TARNO MEČISLOVO JUREVIČIAUS BEATIFIKACIJOS BYLA

Pradinis/Dievo Tarnai/Dievo tarnas Mečislovas Jurevičius/PRADĖTA DIEVO TARNO MEČISLOVO JUREVIČIAUS BEATIFIKACIJOS BYLA

2021 m. spalio 29 d. Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčioje pradėta Dievo tarno Mečislovo Jurevičiaus beatifikacijos byla.

„Nors kryžius kartais stovi tik kelias valandas, bet, jį išrovus lieka jo šaknys, iš kurių atauga nauji kryžiai, o Kryžių kalną garsina ne tiek tikintieji, kiek saugumiečiai savo persekiojimais“.  (Dievo tarnas Mečislovas Jurevičius)

Šiaulių Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo parapijai spalio 29 diena buvo ypatinga – į Dievo tarno Mečislovo Jurevičiaus beatifikacijos atidarymo posėdį susirinko daugybė svečių: Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, kunigai, tribunolo nariai, sesės vienuolės, parapijiečiai. Tai buvo labai šviesi ir brangi diena visiems parapijiečiams, o ypač klebonui, kun., teol. lic. Sauliui Paliūnui. Pradžioje klebonas pasidalijo prisiminimais apie Mečislovą Jurevičių, nes jis gyveno netoli jo namų, tik už vienos stotelės. Klebonui buvo dvylika metų, kai jis susipažino su Mečislovu, šilti ir gražūs prisiminimai išliko iki šių dienų. Kaip pats klebonas sakė, kad ir į jo pašaukimo pasirinkimą taip pat yra Mečislovo įdėtų tikėjimo dalelių. Džiaugdamasis šia diena, parapijos klebonas , kun.,teol. lic. S. Paliūnas kreipėsi į  vyskupą  E. Bartulį, kad jis pradėtų Dievo tarno M. Jurevičiaus beatifikacijos bylos atidarymo posėdį ir perskaitė prašymą, kad būtų pradėta Dievo tarno  krikščionio pasauliečio, šeimos tėvo Mečislovo Jurevičiaus  byla, kad būtų suteikti ir kompetentingai įvertinti visi jo gyvenimo faktai, liudijantys jo šventumą, rūpinimąsi parapijiečių išganymu, ištikimybe Dievui, Tėvynei ir žmonėms. Parapijos bendruomenė jau anksčiau išsakė savo nuostatą surinktais 1720 parašais ir perduotais vyskupui.

Klebonas trumpai supažindino visus su M. Jurevičiaus biografija. „Tai – krikščionis pasaulietis Dievo tarnas, šeimos tėvas, sovietinių lagerių kalinys, doros, žmogiškumo ir tvirtumo pavyzdys kitiems.  Gimė 1927 m. spalio 29 d. Šiaulių apskrities  Mimaičių kaime ūkininkų šeimoje. 1944 metais įstojo į Lietuvos partizanų gretas. Priklausė Kęstučio partizano apygardai.  1945 metais legalizavosi ir  1948 metais buvo pašauktas į sovietinę kariuomenę. Nebaigus tarnybos, 1950 metais  gegužės mėnesį buvo suimtas, apkaltintas antisovietine propaganda ir nuteistas 25 metams lagerio. Tačiau po Stalino mirties bausmė sumažinta ir 1956 metais Jurevičius buvo paleistas. Į Lietuvą  grįžo  1958 metais, dirbo „Elnio” kombinate, Šiaulių statybos versle, o 1965 metais įsidarbino dažytoju Lietuvos aklųjų draugijos  Šiaulių  gamybinio mokymo kombinate. Į diecezinę veiklą Jurevičius įsitraukė 1972 metais, pradėdamas platinti „Lietuvos Katalikų bažnyčios kroniką“, priklausė Eucharistijos bičiulių sąjūdžiui, studijavo religinę literatūrą ir ją platino, meldėsi, domėjosi krašto istorija, tautinių tradicijų išlaikymu. Taip kilo mintis nunešti kryžių į Kryžių kalną. 1973 m. gegužės 19 d. naktį su kitais bendraminčiais nunešė 50 kg svorio pašventintą kryžių ir ten pastatė. Po dviejų valandų sovietiniai ateistai kryžių nuvertė. Kai kuriuos kryžių nešėjus valdžia suėmė, tarp jų ir Jurevičių. 1975 metais M. Jurevičius buvo atleistas iš darbo, nes atsisakė dirbti katalikams privalomų religinių švenčių dienomis. Atleistas iš darbo kreipėsi į Šiaulių miesto liaudies teismą. Ieškinys buvo atmestas. Vengdamas persekiojimų, jis pradėjo dirbti Žarėnų – Latvelių bažnyčioje zakristijonu. M. Jurevičius kartui su Eucharistijos bičiuliais dalyvavo dieceziniuose teismuose, pasirašė daugybę dokumentų dėl tikinčiųjų teisių pažeidinėjimų. Dėl savo veiklos ne kartą buvo tardomas, jo bute atliekamos kratos. 1981 metais buvo įkalintas, o vėliau paleistas. Grįžęs toliau dalyvavo pasipriešinime, platino pogrindžio leidinius. Vėliau lageryje palaužė M. Jurevičiaus sveikatą ir jis mirė 1999 m. lapkričio 13d., sulaukęs 72 metų. Palaidotas Šiaulių Ginkūnų tremtinių kapinėse. M. Jurevičius su žmona Emilija užaugino dukrą Angelę ir sūnų Joną. Žmona ir sūnus jau mirę.”

   Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčios klebonas, kun., teol. lic. kun. Saulius Paliūnas sakė tikįs, kad Dievo Tarno, krikščionio pasauliečio, šeimos tėvo M. Jurevičiaus gyvenimas yra akivaizdus krikščioniško tikėjimo, Tėvynės meilės ir pašventinimo vardan kitų gerovės pavyzdys.

Vyskupijos kurijos kancleris kun. Rimantas Žaromskis sakė, kad Šiaulių vyskupas E. Bartulis, gavęs tikinčiųjų prašymą pradėti beatifikacijos bylą Dievo tarnui M. Jurevičiui, kreipėsi į Vatikano šventųjų bylų skelbimo kongregaciją, atsiklausdamas, ar nėra kliūčių pradėti tokią bylą. Iš Vatikano gautas atsakymas, kad iš Šventojo Sosto pusės nėra kliūčių minėto Dievo tarno krikščionio pasauliečio, šeimos tėvo M. Jurevičiaus, mirusio 1999 m., beatifikacijos ir kanonizacijos bylai svarstyti, laikantis vyskupų atliekamų tyrimų šventųjų skelbimo bylose normų. Gavęs atsakymą, Šiaulių vyskupas parašė dekretą pradėti Šiaulių vyskupijoje Dievo tarno Mečislovo Jurevičiaus  beatifikacijos ir kanonizacijos bylą. Tuo pačiu dekretu sudaro tribunolą šiai bylai pradėti: teisėją, kun., teol. lic. Tomą Kedušį, teisingumo gynėją kun. ,teol. lic., bažn. teisės lic. Egidijų Venckų, notarę sesę Danutę Jonę Sakalauskaitę ACJ, įpareigoja vyskupijos kurijos kanclerį kun. Rimantą Žaromskį informuoti šiuos asmenis ir priimti jų priesaiką, kad stropiai ir ištikimai vykdytų vyskupo patikėtas pareigas. Tribunolo nariai davė vyskupui E. Bartuliui savo sutikimą ir Dievo akivaizdoje prisiekė, kad saugos paslaptį ir darbuosis Dievo garbei. Kiekvienas tribunolo narys davė priesaiką ir pasirašė.

Po priesaikų buvo aukojamos Šv. Mišios, koncelebracijai vadovavo Šiaulių vyskupas E. Bartulis, dalyvavo 8 kunigai. Homilijoje vyskupas kalbėjo, kad visi čia susirinkę yra liudytojai šio nepaprasto įvykio, kad bažnyčios teikimu pradedama mums brangaus tikėjimo brolio Mečislovo Jurevičiaus beatifikacijos byla. Tai žmogus, kuris nepaprastai mylėjo Dievą, Tėvynę ir žmones. Nepaprastai mylėjo Dievą, nes per Dievą jam nebuvo baisus nei kalėjimas, nei persekiojimas, nei tremtis. Mylėjo bažnyčią, buvo Eucharistijos garbintojas, Eucharistijos bičiulis, troško ypatingu būdu šlovinti Viešpatį. Jis suprato, kad tik Dievas leido Jėzui pasilikti su mumis ir stiprinti mus žemiško gyvenimo kelyje, kad mes nepalūžtume, nepavargtume, nenusilptume. „Kas valgys šią duoną – gyvens amžinai“. Šis užtikrinimas jam davė nepaprastai daug jėgų, išbandymų valandose nepalūžti, ištverti iki galo. Mečislovas labai mylėjo žmones, troško, kad jaunimas pažintų Dievą. Kai buvo teisiamas antrą kartą, jis dėkojo teisėjams, kad yra teisiamas ir gali liudyti meilę Dievui, tikėjimui ir žmonėms. „Man nesumažinkite bausmės, aš noriu kentėti už Lietuvą, už jos žmones, už jaunimą, kad jie pažintų Dievą, kad jie pamiltų tikėjimą, kad jie gyventų dorą, kilnų ir blaivų gyvenimą“, – taip sakė Mečislovas Jurevičius. Tai ypatingas liudijimas, kuris labai svarbus mūsų dienų pasauliui. Jau tada jo gyvenimas rodė nepaprastą meilę žmogui. Vyskupas pasidžiaugė, kad teko jam šį žmogų pažinti, prieš mirtį aplankyti. Šiandien jis  su dideliu džiaugsmu žvelgia į mus, trokšta, kad mes būtume ištikimi Dievo valios liudytojai.

Po Šv. Eucharistijos padėkos žodį tarė parapijos klebonas, kun., teol. lic. Saulius Paliūnas. Jis dėkojo vyskupui E. Bartuliui už Šv. Mišių auką, už beatifikacijos atidarymo bylos posėdį, kunigams, sesėms vienuolėms, M. Jurevičiaus artimiesiems ir pažįstamiems, parapijiečiams, svečiams, kurie atvyko šią svarbią parapijai dieną.

Po padėkos žodžių skaityta malda, prašant Dievo tarnui, sovietinių lagerių kaliniui M. Jurevičiui altorių garbės ir jo užtarimo.

Po vyskupo palaiminimo buvo giedama giesmė „Viešpaties angelas“. Visą laiką giedojo bažnyčios choras, kuriam vadovavo vargonininkas Andrius Bartulis.

Mes, parapijiečiai, dėkojame savo klebonui, kun., teol. lic.  Sauliui  Paliūnui už sukvietimą draugėn paminėti tokią svarbią parapijai dieną. Jo iniciatyva buvo pradėta nagrinėti Dievo tarno, sovietinių lagerių kalinio Mečislovo Jurevičiaus, ilgamečio kovotojo už Dievo tiesą beatifikacijos byla. Parapijiečiai melsis, kad šis mums ypatingas žmogus būtų paskelbtas palaimintuoju.

 

MALDA, PRAŠANT DIEVO TARNUI SOVIETINIŲ LAGERIŲ KALINIUI MEČISLOVUI JUREVIČIUI ALTORIAUS GARBĖS IR JO UŽTARIMO

Šventoji Dvasia, savo tarno Mečislovo sieloje Tu pasėjai sėklą, kuri sudygusi davė gausių vaisių. Nebaigęs jokių mokslų, tik Tavo vadovaujamas, jis mokslininkams, studentams ir eiliniams žmonėms skelbė mokslą apie tikrąją Šviesą.

Devynerius metus Mečislovas, sovietiniuose lageriuose kentėdamas už tikėjimą ir meilę Tėvynei, dalinosi su likimo broliais paskutiniu kąsniu. Jo gera širdis nepasidavė piktiems jausmams, tad pagaliau net užkietėję nusikaltėliai pradėjo dalintis duonos kąsneliu su juo ir kitais.

Šis žmogus atstatinėjo bedievių griaunamus kryžius Lietuvoje, Kryžių kalne, sakydamas: „Nors ir sunaikina pastatytą kryžių, bet jo šaknys lieka, vėl prigis“.

Viešpatie, tegul jis būna mūsų užtarėjas Altoriaus garbėje.

Dievo tarno Mečislovo užtariami, prašome mums padėti [paminėti prašymą]. Amen.

Dievo tarne Mečislovai, užtarki ir melski už mus!

Jėzau, sustiprink mūsų tikėjimą, užtariant Dievo tarnui Mečislovui!

Tėve mūsų…“, „Sveika, Marija…“, „Garbė Dievui Tėvui…“

 

Lankomas M. Jurevičius kapas Šiaulių Ginkūnų tremtinių kapinėse.
Nuotraukos: kun. Sauliaus Paliūno.