Du doktorantūros laipsniai prestižiniuose universitetuose, sava radijo ir televizijos programa, sumušusi JAV žiūrimumo rekordus, pažintis su daugeliu pasaulio asmenybių, didžiulis oratorystės talentas, parašyta per 60 knygų – tai svarbūs faktai iš arkivyskupo Šyno (1895-1979) gyvenimo. Tačiau svarbiausias iš jų buvo švęsti šventąją valandą prieš Švenčiausiąjį Sakramentą, kiekvieną dieną, tyloje.
Arkivyskupas Fultonas Dž. Šynas laimėjo „Emmy“ apdovanojimą už geriausią televizijos laidą JAV. Gavęs statulėlę pasakė: „Ačiū mano scenaristams: Matui, Morkui, Lukui ir Jonui.“ Šis pasakojimas puikiai iliustruoja kunigo asmenybę ir veiklą: jis buvo puikus oratorius, puikiai mokėjo naudotis naujausiomis evangelizacijos priemonėmis (televizija tuo metu buvo naujovė), buvo nepaprastai populiarus ir bekompromisiškai skelbė Evangelijos tiesą.
Šių dienų diagnozė
Erudicija, tiksli aktualių problemų analizė ir drąsa užmegzti dialogą su pasauliu pelnė arkivyskupui charizmatiško kalbėtojo ir tikėjimo bei Bažnyčios gynėjo šlovę. Jis sugebėjo prieinamai pateikti teologines problemas ir susieti jas su kasdienio gyvenimo realijomis. Svarbi arkivyskupo Šyno mokymo tema buvo šiuolaikinio žmogaus nutolimo nuo Dievo problema. Arkivyskupas pabrėžė, kad bandymas sukurti pasaulį be Dievo negali būti sėkmingas: „Pažangos būtinumo teorija yra mitas. […] Ne pažanga, o regresas apibūdina žmogaus gyvenimą be Dievo, kaip ir saulėgrąžos be saulės gyvenimą.“ Hierarchas išanalizavo Vakarų civilizacijos situaciją prieš prasidedant Antrajam pasauliniam karui, tačiau jo žodžius galima suprasti ir kaip vis dar galiojantį įspėjimą: „Iki pasaulinio karo pradžios nebuvo įmanoma rasti nė vienos knygos, laikraščio ar kalbos, kurioje pažanga nebūtų paminėta didžiąja raide „P“. Viltis ir gerovė buvo visur. Visas pasaulis judėjo pirmyn, aukštyn, žygiuodamas evoliucijos ritmu materialios gerovės ir žemiškos laimės aukso amžiaus link. Ir tada prasidėjo karas, kuris pasaulį pavertė skerdykla.“ Laimingo pasaulio, turtingo gėrybių, kūrimas be Dievo ir Jo įsakymų buvo ir tebėra utopija. Ieškodamas atsakymo į klausimą, ką daryti, kad pasaulis būtų geresnis, kunigas prisiminė popiežiaus Leono XIII žinią iš enciklikos Rerum novarum: „Dvasinis ir moralinis atgimimas yra politinio ir ekonominio atsinaujinimo sąlyga.“ Arkivyskupas Šynas jam būdingu, pabrėžtinu būdu kreipėsi: „Serga ne mūsų kūnai, o civilizacijos siela. Pasaulis yra mirtinoje nuodėmėje ir jį reikia apvalyti. Atgimimo, konstitucijos, pažangos klišių kartojimas mūsų neišgelbės, net jei jas šauksime vis garsiau. Turime į savo žodyną įtraukti naują žodį: Dievas. […] Mažiau dėmesio turėtume skirti penkerių metų planui, o daugiau – amžinybės planui. Kokią naudą turės žmogus, jei pripildys pasaulį traktoriais, o praras savo nemirtingą sielą?“
Milujcie sie, 2022, n. 2,
Malgožata Soltyk