Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Šv. Pilypas Neris: „Šventumu ir meile norėk pranokti net Petrą ir Paulių“
Šv. Pilypas Neris

Šv. Pilypas Neris: „Šventumu ir meile norėk pranokti net Petrą ir Paulių“

Šaltinis Vatican News, 2025 05 26
Gegužės 26-ąją dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minėtas šv. Pilypas Neris (1515–1595), kuris ypatingai mylimas Romos vyskupijoje – nors gimė Florencijoje, tačiau Romoje Pilypas praleido daugiau nei 60 metų, čia subrendo kaip krikščionis ir kunigas, čia įsteigė Oratorijos kongregaciją, kurią aptiksime įvairiuose kraštuose, atgaivino Septynių bažnyčių piligrimystę, kurioje galima sudalyvauti ir šiandien.

Vos 20 metų po mirties, 1615 m., Pilypas Neris paskelbtas palaimintuoju, o 1622 m. – šventuoju. Prie tokios greitos kanonizacijos prisidėjo Pilypo šventumo garsas jam dar esant gyvam, pelnęs daugybės žmonių, nuo paprastų tikinčiųjų iki popiežių, pagarbą. Šventojo biografai visada pažymi, kad jis buvo žmonių kunigas, beje, atsisakęs kardinolo titulo, o tėviškas artumas, žmogiška ir krikščioniška išmintimi pripildytas, tuo pat metu labai praktiškas ir patariantis žodis kasdienėms situacijoms – jo šventumo ir jo charizmos, iki šiol perduodamos Oratorijose, išskirtinė savybė.

Šv. Pilypas Neris puikiai žinojo paprastus rūpesčius. Tik 1544 metais, sulaukęs beveik 30 metų, Pilypas patyrė gilią mistinę patirtį, kuri pakreipė jo gyvenimo linkmę link kunigystės – šventimus jis gavo 1551 metais. Iki to laiko jis mėgino mokytis pirklio amato, dirbo vaikų korepetitoriumi, buvo vargšų, ligonių ir piligrimų poreikiais besirūpinančios draugijos narys. Tapęs kunigu, liko paprastų tikinčiųjų tarpe iki gyvenimo pabaigos, atsisakydamas titulų ir pareigų, kurie tam būtų sukliudę.

Galima priminti, kad 2025 Jubiliejaus proga Oratorijos kongregacija pasiūlė Šv. Pilipo Nerio minčių ir frazių kiekvienai dienai kalendorių, parengtą septyniomis kalbomis. Nors jis buvo tų laikų žmogus ir kai kurios nuostatos tai atspindi, daug šventojo minčių, paraginimų, patarimų, derinančių paprastumą ir gelmę, priklauso tai Bažnyčios dvasinio paveldo daliai, kuri naudinga ir kitų epochų tikinčiųjų širdims.

„Nagi, broliai, kada pradėsime daryti gera?“ – nuskamba šventojo klausimas, skirtas sausio 1-ajai dienai. „Nedelsk daryti gera, nes mirtis taip pat nelaukia“, – primenama sausio 3-ąją. „Kas nori paklusnumo, tas tegul mažai įsakinėja“, – primenama sausio 11 d. „Pagarbiai ir su meile ištariamas Jėzaus vardas turi galią suminkštinti širdį“, – pamokoma sausio 14 d. „Tegul pasauliečiai būna šventi savo namuose, nes nei dvaras, nei darbas, nei nuovargis netrukdo Dievo darbui“, – nurodoma sausio 20 d. žinutėje.

Vasariui atrasime tokius priminimus. „Tobulumą sudaro ne išoriniai dalykai, tokie kaip verksmas ar panašūs, bet tikros ir tvirtos dorybės“; „Kas susiduria su nuodėme, tegul pagalvoja, ką daro, pasitraukia iš tos situacijos ir bėga nuo jos“; „Nepasieksime kontempliatyvaus gyvenimo, jei prieš tai su didelėmis pastangomis nepraktikuosime aktyvaus.“ „Linksmumas guodžia širdį ir padeda ištvermingai gyventi gerą gyvenimą, todėl Dievo tarnas visada turi būti linksmas.“

„Viena iš veiksmingiausių priemonių išsaugoti skaistumą – atjausti tuos, kurie parpuola dėl silpnumo, ir nesigirti, kad tau tai negresia, bet su visu įmanomu nuolankumu pripažinti, kad viskas kyla iš Dievo gailestingumo.“ „Palikti maldą, kai kas kviečia kokiam nors artimo meilės veiksmui, reiškia ne palikti maldą, bet palikti Kristų dėl Kristaus, t. y., atsisakyti dvasinių malonumų, kad laimėtume sielų Kristui“, – sakoma kovo mėnesio įžvalgose. „Nejausti gailesčio dėl kitų nuopuolių yra ženklas, kad pats greitai nupulsi“, – primena kitoje.

„Tegul būna sakoma ne: „Šventieji daro didžių dalykų“, bet – „Dievas per savo šventuosius daro didžių dalykų““; „Reikia būti linksmais, bet ne paikais juokdariais“; „Malonėje mirštančios sielos grožio neįmanoma išreikšti žmogiškais samprotavimais“, – pažymima balandį.

„Jei iš karto negaunate to, ko prašote, nereikėtų nustoti melstis ir prašyti“; „Kas nesugeba ilgai melstis, tegul kreipia į Dievą dažnas ir trumpas maldas“; „Patirtis rodo, kad geismams atsidavę žmonės atsiverčia greičiau nei tie, kurie yra atsidavę godumui“; „Dievo meilės didybė pažįstama iš to, kiek žmogus turi noro kentėti dėl meilės Dievui“; „Šventoji Dvasia yra maldos mokytoja ir leidžia mums būti nuolatinėje ramybėje ir džiaugsme, o tai yra rojaus skonio pajautimas“, – pažymima gegužės mėnesiui atrinktose šv. Pilypo Nerio ištarmėse.

„Tarnaujant Dievui reikia norėti didelių dalykų ir nesitenkinti vidutinišku gerumu, bet trokšti, jei įmanoma, šventumu ir meile pranokti net šventuosius Petrą ir Paulių. Tokio šventumo laipsnio žmogus, nors ir nepajėgs jo pasiekti, vis dėlto turi trokšti, kad bent troškimu padarytų tai, ko negali padaryti darbais“, – ragina šv. Pilypas Neris birželio mėnesiui parinktose eilutėse. (RK / Vatican News)