Penkiolikos Šv. Kotrynos kongregacijos vienuolių kankinių beatifikacijos apeigos vyko Varmijos vyskupijos Branevo mieste, netoli rusų valdomos Karaliaučiaus srities sienos. Apeigoms Leono XIV vardu vadovavęs Šventųjų skelbimo dikasterijos prefektas pagerbė visų Antrojo pasaulinio karo aukų atminimą ir pavedė 1945 m. nužudytoms naujosioms palaimintosioms vokietėms kotrynietėms viso pasaulio maldą už taiką, pabrėždamas „visai netoli nuo čia vykstantį karą“.
Kardinolas homilijoje pasakojo apie dikasterijos kardinolų ir vyskupų, dalyvavusių bylos patvirtinimo procese, pasibjaurėjimą sužinojus apie pasibaisėtiną Raudonosios Armijos karių žiaurumą paminant šių moterų, kurios buvo pašvęstos Dievui, orumą, ir apie susižavėjimą susižinojus apie šių vienuolių drąsą priešinantis smurtautojams.
Pasak M. Semeraro, vienuolių laikysena liudija, kad jų vienuolinis gyvenimas, sustiprintas Dievo žodžio, dieviškosios Eucharistijos ir vienuolijos bendruomeninio gyvenimo, jas parengė būsimai kankinystei – visiškam savęs paaukojimui Kristui ir Bažnyčiai. Jos diena iš dienos augo Kristaus meile, nes klausė neprilygstamo kankinio – Kristaus ir visą savo dėmesį paskyrė kankinių Kankiniui, kankinių Vadovui ir Viešpačiui, kankinių Pavyzdžiui ir Liudininkui, kankinių Gelbėtojui ir jiems kankinių vainiką suteikusiam kankiniui Kristui, kaip kad vienoje savo kalboje apie kankinius sakė šv. Augustinas, priminė pamokslininkas.
Jis patikino, kad naujosios palaimintosios stojo prieš tuos, kurie tada atrodė esantys stipriausi, ir kurie, apsvaigę nuo materializmo, tikrąjį Dievą buvo iškeitę į menkus ir lėkštus žmogiškus stabus. Jos evangeline meilės žinia atsakė į neapykantos ir smurto ideologiją. Šiandien palaimintosios mums liudija nesiliaujančią Dievo ir gėrio vertę, o jų žudikai prisimenami tik dėl padaryto blogio žiaurumo.
Palaimintoji Kristofora Klomfass ir jos bendražygės vienuolės kotrynietės kankinės mums yra ypatingi pavyzdžiai. Jos kviečia atleisti, šalinti piktumo ir neapykantos liūdesį, atsiversti, kad savo ruožtu liudytume atsivertimą savo gyvenamoje aplinkoje, ugdytume taiką ir brolybę, gerbtume kitų laisvę ir puoselėtume ramybę žmonių santykiuose. Džiūgaukime dėl naujų palaimintųjų, neleiskime, kad jų mokymas ir pavyzdys nueitų niekais, ragino beatifikacijos Mišių homilijoje kardinolas M. Semeraro primindamas ir apie subtilų krikščionių persekiojimą naujaisiais laikais. Jis vyksta pasitelkiant kultūrą ir socialinį bendravimą kaip ginklus. Priešiškumas, melas ir patyčios nuolat skandina žmonių ir šeimų namus, jų protus ir sąžines. Pasak kardinolo M. Semeraro, priešinimasis tokiai kultūrai yra kasdienė kankinystė ir ne be pasekmių visiems, kurie atlieka Kristaus žinią atitinkanti švietėjišką darbą, ugdo autentišką žmogiškumą. „Taip, mums reikia tokių patikimų liudytojų, kurie, kaip naujosios palaimintosios seserys kotrynietės, sustiprintų mūsų tikėjimą, įžiebtų vilties liepsną mūsų krikščioniškose bendruomenėse ir praplėstų visų mūsų širdis dieviškosios meilės didybei“, – pažymėjo kardinolas M. Semeraro. (SAK / Vatican News)
