Kaip minėta, liepos 11-ąją popiežius Pranciškus pasirašė dokumentą Motu proprio „Maiorem hac dilectionem“, kuriuo, papildant palaimintųjų ir šventųjų skelbimo normas, greta įprastinių beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo motyvų, tai yra herojiškų dorybių ir kankinystės, įvedamas dar vienas – „gyvybės paaukojimo“ („oblatio vitae“) motyvas. Popiežiaus dokumente pabrėžiama, kad „gyvybės auka“ yra naujai įvedamas beatifikacijos ir kanonizacijos bylų pradėjimo motyvas, atskiras nuo kankinystės ir dorybių herojiškumo. Artimo meilės įkvėpta gyvybės auka yra tikras, tobulas ir pavyzdingas Kristaus sekimas. Kristus yra pasakęs, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (Jn 15,13). Dėl to gyvybės auka verta tokio paties pripažinimo, kokį tikinčiųjų bendruomenės skiria tiems, kurie praliejo kraują kaip kankiniai arba herojiškai liudijo krikščioniškas dorybes.
Popiežiaus sprendimą papildyti beatifikacijos ir kanonizacijos bylų normas, įvedant gyvybės aukos motyvą jų pradėjimui, Vatikano radijui komentavo Popiežiškojo Laterano universiteto rektorius vysk. Enrico Dal Covolo. Pasak jo, šį popiežiaus sprendimą nulėmė kartais pasitaikantys sunkumai, su kuriais susiduriama nagrinėjant bylas. Pasitaiko atvejų, kad byla pradedama dėl kandidato į palaimintuosius ir šventuosius dorybių herojiškumo, o vėliau, jau nagrinėjimo eigoje, paaiškėja, kad reikia keisti oficialią motyvaciją ir bylą perkvalifikuoti į kankinystės tyrimą; arba priešingai – pradedama nuo kankinystės ir jau tyrimo metu tenka keisti pradinę motyvaciją ir tirti ne kankinystę, bet herojiškas dorybes.
Vyskupas Dal Covolo pateikė du konkrečius pavyzdžius – šventojo Maksimilijono Kolbe ir Dievo tarno Salvo D’Acquisto bylas. Maksimilijonas Kolbe buvo paskelbtas palaimintuoju kaip herojiškai pagal krikščioniškas dorybes gyvenęs Kristaus išpažinėjas, o kanonizuotas kaip kankinys. Dar geriau naujos motyvacijos bylai pradėti reikalingumą iliustruoja vyskupo Dal Covolo paminėtas Salvo D‘Acquisto atvejis. Šis jaunas italų karabinierius (policininkas) nacių okupacijos metais paaukojo gyvybę už įkaitais paimtus žmones. Jo aukos dėka buvo išgelbėta dešimtys žmonių, tačiau jo auka nebuvo kankinystė tiksliąja prasme, jis nebuvo nužudytas iš neapykantos tikėjimui.
Popiežiaus įvedamas trečiasis kelias padės sklandžiau spręsti tas bylas, kurias sunku vienprasmiškai priskirti ligi šiol buvusioms dviem rūšims. Šios rūšies bylose neturės būti įrodytas kraujo praliejimas dėl neapykantos tikėjimui, kaip kankinystės bylose, bet reikės įrodyti, kad kandidatas į palaimintuosius ir šventuosius paaukojo gyvybę, kad sutiko mirti iš meilės Dievui ir artimui. Ši motyvacija, pasak vyskupo Enrico Dal Covolo, galės taip pat būti naudojama tiriant tarnavusiųjų raupsuotiesiems bylas, tų, kurie sąmoningai statė į pavojų savo gyvybę tam, kad galėtų padėti kitiems žmonėms. (Vatikano radijas)