Lapkričio 25 dieną, minint kankinio ir vyskupo Šv. Juozapato Kuncevičiaus relikvijų perkėlimo Šv. Petro bazilikoje penkiasdešimtąsias metines, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardo Sandri kartu su Ukrainos graikų katalikų didžiuoju arkivyskupu Sviatoslavu Ševčiuku vadovavo dieviškajai liturgijai Šv. Juozapato garbei, kurio relikvijos saugomos po Bazilijaus Didžiojo altoriumi.
Baigiantis liturgijai, kardinolas Sandri pabrėžė, kad šiandienos šventė, pratęsianti sekmadienio iškilmę, užantspauduoja ne tik Tikėjimo metus, tačiau ir Rytų Bažnyčių kongregacijos plenarinę sesiją, kurioje aktyviai dalyvavo ir graikų katalikų atstovai. Jis atkreipė dėmesį, kad vienybės pranašavimas šiandien neturi būti aptemdytas ar jos baiminamasi, tačiau pripažįstamas ir skatinamas, drąsiai ir atsidavusiai šventojo Juozapato pavyzdžiu.
Po iškilmingos liturgijos susirinkusius pasveikino popiežius Pranciškus, primindamas, kad prieš 50 metų, Vatikano II susirinkimui svarstant ekumenizmo klausimus, arkivyskupo ir Ukrainos globėjo šv. Juozapato Kuncevičiaus palaikai buvo perkelti į Šv. Petro bazilikos Bazilijaus Didžiojo altorių, nes bazilijonų regula buvo nuolatinis šventojo kankinio už vienybę gyvenimo atspirties taškas. 1963 m. lapkričio 22 dieną popiežiaus Juozapato palaikai buvo perkelti į naująją vietą, o lapkričio 25 dieną dalyvaujant popiežiui Pauliui VI, keturiems kardinolams, keliems patriarchams ir graikų katalikų Bažnyčios didžiajam arkivyskupui Josifui Slipy, buvo švenčiama bizantiškoji liturgija šv. Juozapato garbei.
Popiežius Pranciškus, kreipdamasis į graikų katalikų piligrimus iš Ukrainos ir kitų šalių, susirinkusius į pamaldas Šv. Petro bazilikoje, sakė: „su džiaugsmu vienijuosi su jumis šioje piligrimystėje prie Juozapato, vyskupo ir kankinio, kapo. Šventasis kankinys pasirinko vienuolinį gyvenimą pagal Bazilijaus regulą, ir ja sekė iki galo; ėmėsi ir ordino reformos, taip gimė Juozapato bazilijonų ordinas“. Dar būdamas paprastu tikinčiuoju, vėliau kaip vienuolis ir galiausiai kaip Polocko arkivyskupas jis visas jėgas atidavė Bažnyčios vienybės siekimui, o galiausiai ir paaukojo už ją savo gyvybę.
„Jo atminimas mums liudija apie šventųjų bendrystę, apie gyvenimo bendrystę tarp tų, kurie priklauso Kristui. Kiekvienas mūsų gyvenimo aspektas tebūna įkvėptas troškimo kartu kurti, bendradarbiauti, mokytis vieniems iš kitų, liudyti tikėjimą kartu“, – kalbėjo popiežius Pranciškus.
Pasak jo, geriausias būdas minėti šv. Juozapatą – mylėti vieniems kitus ir mylėti Bažnyčią bei tarnauti jos vienybei. „Mus palaiko ir drąsus daugybės pastarojo laikmečio kankinių liudijimas. Linkiu, kad bendrystė, kurią trokštate kasdien gilinti katalikų Bažnyčios viduje, jums padėtų tiesti brolybės tiltus ir su kitomis Bažnyčiomis ir bažnytinėmis bendruomenėmis Ukrainoje ir visur, kur gyvuoja jūsų bendruomenės“, – sakė popiežius, palaimindamas susirinkusius ir paprašydamas nepamiršti melstis už jį.
