Palendrių Šv. Benedikto (Kelmės rajonas) vienuolynas yra vienintelė vieta Lietuvoje, kur saugoma kryžiaus, ant kurio buvo nukankintas Kristus, dalelė ir erškėčių vainiko spyglys. „Šios autentiškos relikvijos yra svarbiausios iš visų relikvijų, nes jos lietė patį Kristaus kūną“, – sako brolis Lukas. Relikvijų išsaugojimo istorija susijusi su Prancūzijos karaliumi Šventuoju Liudviku ir jo seserimi Palaimintąja Izabele.

Pagarbina malda

Palendrių vienuolyne pasitinka tėvas Grigalius ir brolis Lukas.

Ant stalo svečių kambaryje išrikiuoti keturi medžiaga apgaubti relikvijoriai. Prieš nukeldamas audinius, brolis Lukas pasiūlo relikvijas religiškai pagarbinti.

Iš klūpančių vienuolių lūpų nuskamba malda. Po maldos bučiuojama Šventojo Kryžiaus relikvija (mažytė autentiško kryžiaus dalelė), inkrustuota į kryžių. Kryžių Šv. Kryžiaus relikvijai padovanojo Solesmes parapijos Prancūzijoje žmonės.

Kristaus erškėčių vainiko spyglys saugomas iš geležies iškaltame relikvijoriuje, dovanotame šiauliečio architekto Dariaus Jakubausko, vieno iš vienuolyno projekto autorių. Šventas Spyglys yra stiklo įdėkle, kurį puošia grakšti karūnėlė. Išsaugotas ir pirmapradis antspaudas.

Brolis Lukas rodo dar du senus relikvijorius. Viename iš jų – medalionas su medžio gabalėliu bei lotynišku užrašu, teigiančiu, kad dalelė – „Šventojo Kryžiaus medžio“. Dėl jos autentiškumo vienuoliai nėra visiškai tikri – jokių dokumentų rasti nepavyko.

„Panašu, kad jis ilgą laiką buvo garbinamas kaip autentiškas, gulėjo relikvijoriuje“, – sako brolis Lukas.

Ketvirtajame relikvijoriuje guli Palaimintosios Izabelės – Šventojo Liudviko, Prancūzijos karaliaus, sesers kaulas ir plaukų sruoga. Palaimintosios Izabelės istorija glaudžiai susijusi su Lietuvą pasiekusiomis autentiškomis relikvijomis.

Nesieja su fiziniais stebuklais

„Šv. Spyglys, Šv. Kryžiaus relikvija yra svarbiausios relikvijos, jos lietė Kristaus kūną, per jas mes esame išgelbėti“, – sako brolis Lukas.

Lietuvoje tokios svarbios relikvijos saugomos tik Palendriuose. Šių relikvijų yra Jeruzalėje, Romoje, Paryžiuje.

Palendriuose relikvijos laikomos vienuolyno zakristijoje, specialioje spintoje. Viešam garbinimui jos iškeliamos du kartus per metus.

Šv. Spyglio relikvija garbinama per Kristaus Visatos Valdovo šventę, paskutinįjį liturginių metų eilinio laiko sekmadienį. Šventasis Kryžius – rugsėjo 14 dieną, kai visa Bažnyčia švenčia Kryžiaus išaukštinimo iškilmę.

„Kitu laiku, be vienuolių, prie relikvijų niekas neprieina, jos skirtos tik viešam liturginiam garbinimui“, – sako vienuolis.

Brolis Lukas pabrėžia: vienuoliai, garbindami relikvijas, netrokšta gauti fizinių stebuklų – stebuklingai išgyti.

„Daug žmonių siekia fizinio išgydymo, prisiliesdami prie relikvijų. Gana neretai, kai stebuklas neįvyksta, nusivilia. Mes neatstumiame fizinio išgijimo galimybės, bet į šį aspektą nesutelkiame pagrindinio dėmesio. Pagrindinė intencija garbinimo metu – mūsų tikėjimo sustiprinimas“, – sako brolis Lukas.

Rado Golgotos kalne

Kristaus Kryžių ir spyglių vainiką patvirtinta Šventasis Raštas. Prieš nukryžiuojant, kareiviai Jėzui nupynė erškėčių vainiką ir uždėję jam ant galvos sveikino sakydami: „Sveikas, žydų karaliau!“

Relikvijų istorija – permaininga, sudėtinga, paini. Pasak brolio Luko, tris pirmuosius šimtmečius apie jas žinių nebuvo.

„Tai buvo krikščionių persekiojimo amžiai, krikščionys Romos imperatorių masiškai buvo persekiojami ir kalami prie kryžių, – sako vienuolis. – Kaip tik dėl to krikščionys ilgai nesuvokė, kaip įrankis, kuris sukelia nežmonišką skausmą ir yra žiauriausia mirties priemonė, gali būti išgelbėjimo įrankis, kaip jis gali būti pozityvi tikrovė.“

Situacija pasikeitė 313 metais, kai Milano ediktu krikščionims suteikta kulto laisvė.

326 metais imperatoriaus Konstantino 80-metė motina Elena nuvyko į Jeruzalę. Ji žinojo, kad pagal žydų paprotį žmonių nukankinimo įrankiai užkasami kankinimo vietoje. Ant Golgotos kalno ji surado tris kryžius ir kitas kančios relikvijas.

„Pasakojama, kad tuometinis Jeruzalės patriarchas kryžius nunešė pas mirštantį ligonį. Prinešus du pirmuosius kryžius, nieko neatsitiko. Kai prinešė trečiąjį, ligonis pagijo. Tai buvo įrodymas, kad kryžius yra Kristaus“, – sako brolis Lukas.

Kryžius Jeruzalėje išbuvo iki persų užpuolimo 615 metais. Persų rankose Šv. Kryžiaus relikvijos laikytos 15 metų. Konstantinopolio imperatoriui Heraklijui nugalėjus persus, Šv. Kryžiaus relikvijos grąžintos į Jeruzalę.

Pasak brolio Luko, vainiko istorija kiek kitokia. Jis rado tvirtinimą, kad, artinantis persams, spygliai saugiai perkelti į Konstantinopolį.

Relikvijas nupirko

1237 metais Bizantijos imperatorius Boduenas II de Kurtenė, prispaustas finansinių bėdų, pasiūlė Prancūzijos karaliui Liudvikui IX (Šventajam Liudvikui), vienam iš Kryžiaus žygio vedlių, pirkti vainiką ir tikrojo Kryžiaus dalelę.

Po dvejų metų derybų, diskusijų, kuriomis buvo siekiama išsiaiškinti autentiškumą, Liudvikas IX nupirko relikvijas už milžinišką sumą: 135 tūkstančius svarų. Relikvijos Prancūziją pasiekė 1239 ir 1241 metais. Joms saugoti Šventasis Liudvikas pastatė „Šventąją Koplyčią“.

1256 metais Šv. Liudviko sesuo Izabelė, šiandien vadinama Prancūzijos Izabele, fundavo Ilgojo Lauko vienuolyną šalia Paryžiaus. 1260 metais birželio 23 dieną Šv. Liudvikas šiam vienuolynui padovanojo dalį šventųjų relikvijų: Šventojo Kryžiaus dalelę ir vieną Spyglį.

Išliko dokumentai

Relikvijos Ilgojo Lauko vienuolyne išbuvo iki Prancūzijos revoliucijos – 1789 metų. Saugodamos nuo pražūties, vienuolyno seserys jas perdavė tuometiniam Paryžiaus arkivyskupui Antuanui Eleonorui Leonui Leklerkui de Žuinjė.

1789 metų lapkričio 15 dieną relikvijas arkivyskupas atidavė giminaičiui, turėjusiam pilį šalia Solesmes benediktinų vienuolyno. Relikvijos pilyje išgulėjo 191 metus.

Brolis Lukas rodo Paryžiaus arkivyskupo surašytų dokumentų, patvirtinančių relikvijų autentiškumą, kopijas.

Dokumentuose papasakota vienuolyno fundavimo istorija, rašoma apie saugų relikvijų perkėlimą. Patvirtinama, kad jos autentiškos. Dokumentai patvirtinti vyskupo parašu. Jų originalai saugomi Paryžiaus nacionalinėje bibliotekoje.

Atvežė iš Prancūzijos

2002 metais pilies savininkas Loržo kunigaikštis Žakas Anri de Durfor nusprendė atiduoti relikvijas Solesmes abatijai viešam garbinimui.

Solesmes tėvas abatas Dom Filipas Diuponas relikvijas pasiūlė dovanoti Šv. Benedikto priorijai Palendriuose, jo paties įsteigtai 1998 metais.

2003 metais relikvijas pilies savininkas su dukra ir sūnumi atvežė į Palendrius.

Relikvijoriai su Šv. Spygliu ir Šv. Kryžiaus relikvija bei Palaimintosios Izabelės kaulu ir plaukų sruoga nuo Palendrių vienuolyno vartų į bažnyčią įnešti iškilmingoje ceremonijoje. Šiose iškilmėse dalyvavo ir brolis Lukas, vienuolyno bendruomenei priklausantis 13 metų.

2006 metais viešą Šv. Spyglio kultą Palendrių bažnyčioje patvirtino Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis.

Jono TAMULIO nuotr.