Lietuvos vaikų šventumo garsas

You are currently viewing Pasaulio tautų teisuolių kapų aptiko ir Kretingoje
„Negalime pamiršti tų, kurie gelbėjo ne tik žydus, bet ir patį žmogiškumą“, – įsitikinęs Tauras Budzys (centre).

Pasaulio tautų teisuolių kapų aptiko ir Kretingoje

Autorius Audronė Griežienė
Šaltinis Pajūrio naujienos, 2019 08 27

 

Vilnietis architektas Tauras Budzys, važinėjantis po Lietuvą ir ant į amžinybę išėjusių žydus gelbėjusių asmenų antkapių tvirtinantis Pasaulio tautų teisuolių (PTT) atminimo ženklus, Salantuose juo pažymėjo Zofijos ir Petro Kasperaičių paminklą. „Deja, Kretingoje to padaryti kol kas negalėjau, bet, išvažiuodamas namo, su keliais žmonėmis susitariau, kad jie padės man ir šiame mieste surasti palaidotų Pasaulio tautų teisuolių palikuonių kontaktus“, – vylėsi pašnekovas.

Specialaus žalvario lydinyje pavaizduotos susikibusios rankos simbolizuoja pagalbą.

– Papasakokite plačiau apie iniciatyvą ir iš kur atsirado pavadinimas „Pasaulio tautų teisuoliai“? – „Pajūrio naujienos“ paprašė T. Budzio.

– Tokia mintis kilo man pačiam sykį einant pro a. a. gydytojo pediatro Petro Baublio kapą Vilniuje, Antakalnio kapinėse, netoli Sausio 13-osios memorialo. Sovietmečiu šis gydytojas kartu su keliais kitais kolegomis iš Lietuvos skrido į pediatrų konferenciją Charkove, bet žuvo aviakatastrofoje, kurią, kaip ir kitas panašaus pobūdžio nelaimes anuomet, buvo bandyta nuslėpti. Apie Petrą Baublį sužinojau daugiau: 1942–1944 metais dirbdamas Kauno kūdikių namų direktoriumi jis gelbėjo nacių persekiojamų šeimų vaikus. Už šiuos nuopelnus po mirties gydytojui buvo suteiktas Pasaulio tautų teisuolio vardas.

Šį garbės vardą žydus per Antrąjį pasaulinį karą gelbėjusiems kitų šalių piliečiams suteikia, specialiais diplomais ir medaliais apdovanoja Izraelio valstybė, o įrodymų pradedama ieškoti po to, kai kreipiasi pats išgelbėtas žydas arba jo vaikai, anūkai, kiti giminaičiai. Iš kur kilo pavadinimas „Pasaulio tautų teisuolis“, negaliu atsakyti, tik esu girdėjęs, jog, steigiant šį apdovanojimą, vienas iniciatorių yra Suvalkijoje išgelbėtas žydas.

Kai viešųjų ryšių specialistė Rūta Vanagaitė ne taip seniai savo knygoje „Mūsiškiai“ apdergė lietuvių tautą, pavadinusi ją žydšaudžiais, negalėjau susitaikyti, juolab kad ir mano giminėje yra pripažintas Pasaulio tautų teisuolis – kunigas Feliksas Ereminas, vokiečių okupacijos metais gelbėjęs, sovietmečiu į mokslus išleidęs žydaitę, taigi aš nesijaučiu nei žydšaudžiu, nei jų palikuonimi.

– Su kuo idėja sukurti ir prie antkapių tvirtinti PTT ženklus pirmiausia pasidalinote?

– Žinoma, su šeimos nariais. Iš 4 asmenų trys esame architektai, viena menotyrininkė. Mūsų idėjos dažniausiai būna nestandartinės. Viziją sukūriau aš: 74 milimetrų skersmens, 4 mm storio ženkle, pagamintame iš specialaus žalvario lydinio, pavaizduotos susikibusios rankos, simbolizuojančios pagalbą, taip pat iškaltos raidės A. A. (amžiną atilsį) ir lietuvių, anglų bei jidiš kalbomis užrašas, informuojantis apie čia palaidotą Pasaulio tautų teisuolį. Rankas sumodeliavo skulptorius Jonas Gencevičius, su kuriuo mudu kartu esame sukūrę ir daugiau darbų, tarp jų – paminklą monsinjorui Kazimierui Vasiliauskui, laiptus poetui Česlovui Milošui atminti, paminklą Vermachto kareiviui Pasaulio tautų teisuoliui Antonui Šmidtui. O užrašus ir visą ženklą sumaketavo jaunas skulptorius Antanas Šėmis.

Pasaulio tautų teisuolių ženklu pažymėtas Zofijos ir Prano Kasperaičių paminklas Gargždelės (Salantų) kapinėse.

– Kur ir kaip renkate informaciją apie Pasaulio tautų teisuolius? Kas Jums talkina įvairiose Lietuvos vietovėse prie paminklų tvirtinant ženklus?

– Informaciją gaunu iš Izraelio institucijos Yad–Vashem, žydų muziejaus Vilniuje, taip pat iš interneto ir per draugus, pažįstamus. Kapinėse dažniausiai dirbu vienas, kartais padeda kas nors iš šeimos narių. Iki šios dienos ant 71 paminklo esu pritvirtinęs 87 ženklus ir pažymėjęs 97 Pasaulio tautų teisuolius. Skaičiai tokie dėl to, kad kartais viename kape palaidoti du žmonės, abu – Pasaulio tautų teisuoliai, ant paminklo iškalti abiejų vardai. Tokiais atvejais pritvirtinu ir du ženklus. Bet pasitaiko, kad viename kape 4 žmonės, visi – Pasaulio tautų teisuoliai, o užrašyta, jog čia palaidota šeima. Tada užtenka vieno ženklo.

– Kam Jums tas vargas? Kodėl tai, ką darote, Jums – svarbu?

– Savo tautos didvyrių – nei partizanų, nei rezistentų, nei dirbusiųjų pogrindyje, nei kalėjusių Sibire – negalime pamiršti. Negalime pamiršti ir tų, kurie, rizikuodami savo, savo šeimų gyvybėmis, gelbėjo ne tik žydus, bet ir patį žmogiškumą, daug prisidėjo prie to, kad mes, Lietuvoje gyvenantieji, drąsiai galim žiūrėti visiems į akis ir nesijausti žmogžudžiais.

– Esate pažymėjęs 97 Pasaulio tautų teisuolių antkapius. Ar daug dar liko?

– Šių metų pradžios duomenimis, Lietuvoje yra pripažinti 908 Pasaulio tautų teisuoliai, taigi nesunkiai galima suskaičiuoti, kiek antkapių ženklais dar turėčiau pažymėti. Tačiau yra tam tikrų niuansų: pavyzdžiui, dalis lenkų kilmės žydų gelbėtojų emigravo į Lenkiją ir mirė ten, dalis lietuvių taip pat paliko savo šalį ir palaidoti Vokietijoje, JAV, Kanadoje. Yra ir tokių mirusiųjų, kurių kapų niekada nebus, nes vienų pelenai išbarstyti virš Vašingtono, kiti kūnus paaukoję medicinos ir mokslo tikslais, yra sovietinio saugumo Kaune suimtų, kurių kūnai po mirties artimiesiems negrąžinti – mintyje turiu žydų gelbėtoją medikę Bronislavą Pajėdaitę. O poeto Alfonso Bukonto tėvas Jeronimas Bukontas, ištremtas į Archangelsko sritį, dingo be žinios – jo kapo taip pat nėra ir nebus.

Keturių Pasaulio tautų teisuolių antkapius ženklais pažymėjau Klaipėdoje, dviejų – Salantuose, o štai Kretingoje – nė vieno, nes nepavyksta rasti žydų gelbėtojų artimųjų, su kuriais susitarčiau dėl galimybės pritvirtinti ženklą. Pavyzdžiui, žinau, kad 1992 metais Kretingoje palaidota Marija Savickienė, gyvenusi Palangoje, Sodų gatvėje. Gal kas iš „Pajūrio naujienų“ skaitytojų ją pažinojo, gal atsilieps?