Piotras Žukovski gimė 1913 m. Rėvos kaime, Nemenčinės parapijoje, Vilniaus apskrityje. Baigęs pradinę mokyklą padėjo namų ūkyje ir dirbo žemę. Būdamas 17 metų, įstojo į Niepokolanovo (Lenkija) Mažesniųjų Brolių Konventualų (Pranciškonų) Ordiną ir gavo Bonifaco vardą.

Brolis Bonifacas dirbo atsakingose pareigose Nepokalianovo spaustuvėje, kur buvo spausdinami katalikiški leidiniai. Priklausė pranciškoniškajai Gaisrininkų komandai.

Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui pasiliko vienuolyne ir rizikuodamas gyvybe padėjo išsaugoti spausdinimo įrenginius. 1941 m. buvo Gestapo areštuotas kartu su kitais penkiais broliais ir uždarytas Paviako kalėjime. Vienuoliai neprarado vilties, meldėsi, giedojo religines giesmes, dvasiškai stiprino kitus kalinius, dalinosi su jais savo maisto daviniu.

1942 m. brolis Bonifacas tapo Osvencimo kaliniu ir gavo numerį 25447. Buvo priskirtas prie dvasinių asmenų kategorijos, o su tokiais kaliniais buvo elgiamasi ypatingai žiauriai. Dirbo sunkiausius darbus statybinių medžiagų transportavime, žvyro kasykloje ir kaip stogdengys prie namų remonto. Buvo mušamas ir žeminamas, bet viską kantriai kentė tikėjimo dvasioje. Mirė kalėjimo ligoninėje 1942 m. balandžio 10 d. dėl plaučių uždegimo komplikacijų. Jo kūnas buvo sudegintas lagerio krematoriume.
Palaimintuoju paskelbtas 1999 m. birželio 13 d. Varšuvoje, septintosios Jono Pauliaus II-jo apaštališkosios kelionės į Lenkiją metu, įvyko 108 Antrojo pasaulinio karo kankinių, tarp kurių buvo Piotras Bonifacas Žukovski, beatifikacija. Jis yra vienas iš septynių popiežiaus paskelbtųjų palaimintųjų pranciškonų, kurie, pasak šv. Tėvo, iš pragaro žemėje, kuris buvo nacių stovykloje Osvecime (Aušvice), iškeliavo tiesiai į dangų“.

Daug įamžinimo vietų atminti 108 kankinius, tarp kurių ir Pal. P. B. Žukovksi, galima rasti Lenkijoje. Lietuvoje, Rėvos kaime, kur gimė pal. Bonifacas Žukovski, 2012 m. buvo pašventintas kryžius, skirtas kankinio už tikėjimą ir Tėvynę P. B. Žukovskio 70 -osioms mirties metinėms paminėti.