Juozapas Stakáuskas (1900 08 06 Degsnė (Mielagėnų vlsč.) – 1972 03 02 Kaunas (palaidotas Žaslių Šv. Jurgio bažnyčios šventoriuje)), lietuvių istorikas, kunigas. Filos. dr. (1930; disertacija Pirmasis Lietuvos krikščioninimo etapas / Die erste Periode Christianisierung Litauens).
Išsilavinimas ir veikla
1923–26 studijavo teologiją Innsbrucko universitete. 1926 įšventintas kunigu. 1926–30 studijavo istoriją, filosofiją ir lotynų kalbą Vienos universitete. 1932–34 dirbo mokytoju Marijampolės ir Kauno gimnazijose. 1935–40 Centralinio valstybės archyvo Kaune vedėjas, 1940–44 Vilniaus valstybinio archyvo direktorius; atgavo iš Vilniaus į Minską ir Baltarusijos kitas vietas išvežtą archyvinę medžiagą, archyvo patalpose slėpė žydus moteris ir vaikus (17 žm.). 1944–54 Gelvonų (čia jį sekė sovietų saugumas), 1954–57 Kazokiškių (netoli Vievio) parapijų klebonas. 1957–59 Žaslių bažnyčios altaristas. 1959–70 Kauno kunigų seminarijoje dėstė Katalikų Bažnyčios istoriją, rusų ir vokiečių kalbas; profesorius (1959). Parengė Kristaus Karaliaus merginų diakonių kongregacijos konstituciją.

Juozapas Stakauskas
Tyrimai, veikalai ir rankraščiai
Vienas pirmųjų pradėjo tyrinėti Lietuvos krikščioninimo (christianizacijos) pradžios problemas, pirmosios vyskupijos įkūrimą, Lietuvos istorijos įvykius nagrinėjo istorijos procesų Vakarų Europoje kontekste, argumentuotai – karaliaus Mindaugo apostazės problemą. Tyrė lietuvių tautinį atgimimą 19 a., vyskupų M. Valančiaus, M. L. Paliulionio, A. Baranausko ir kunigų seminarijų reikšmę jo raidai.
Svarbiausi išspausdinti veikalai: Lietuva ir Vakarų Europa XIII amžiuje (1934 22004), Naujieji nacionalizmai ir Katalikų Bažnyčia Lietuvoje (išleistas 2003). Spaudai parengė A. Aleknos Lietuvos Bažnyčios istoriją (1936). Leidinio Lietuvos praeitis (1–2 sąsiuviniai, 1940–41) redaktorius. J. Stakausko rankraštinį palikimą sudaro apie 15 tomų: Žaslių parapijos istorija (2 dalys), Katalikų Bažnyčios istorija (3 tomai), Rekolekcijos klierikams ir kunigams (3 tomai), Lietuvių spaudos draudimas ir laisvė, studijos apie vyskupus A. Baranauską, A. Karosą, J. Kuktą, K. Paltaroką, M. Valančių, arkivyskupus Jurgį Matulaitį, T. Matulionį ir M. Reinį.
Apdovanojimai
Žūvančiųjų gelbėjimo kryžius (1995; po mirties)
Informacijos šaltinis: Visuotinė lietuvių enciklopedija, Valdas Selenis.